Pereiti prie turinio

Antanas Anupras Gelgaudas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antanas Anupras Gelgaudas
Gelgaudai
Herbas "Dzialoša"
Herbas "Dzialoša"
Gimė apie 1720 m.
Mirė 1795 m. (~75 metai)
Tėvas Andrius Gelgaudas
Sutuoktinis (-ė) Barbora Judickaitė, Karolina Teodora Oskierkaitė
Vaikai Mykolas,
Antanina,
Ignotas,
Liudvikas
Žymūs apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas
Šv. Stanislovo ordinas
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas

Antanas Anupras Gelgaudas (lenk. Antoni Onufry Giełgud; apie 1720 – po 1795 m.) – LDK valstybinis veikėjas, Žemaitijos kaštelionas (1776–1783) ir Žemaitijos seniūnas (1783–1795).

Lietuvos bajorų Gelgaudų giminės atstovas. Alkenicko seniūno Andriaus Gelgaudo sūnus.

Buvo Cviarsko tijūnas, 1767 metų – Žemaitijos vėliavininkas. 1774 metais tapo Lietuvos didžiuoju stovyklininku, bet tais pačiais etais perėmė Lietuvos didžiojo sargybiniu. 1776 metai buvo paskirtas Žemaitijos kaštelionu, o vėliau ir Žemaitijos seniūnu.

1766 metais buvo pasiuntiniu nuo Žemaitijos seniūnijos į seimą[1]. 1775–1776 metais buvo Lietuvos tribunolo maršalka. Andrejaus Makronovskio konfederacijos 1776 metais narys[2]. Buvo Ketverių metų seimo konfederacijos narys[3].

1781 metais buvo Vilniaus masonų ložės narys.

1777 metais buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu, 1774 metais tapo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi.

Buvo vedęs du kartus. Pirma santuoka buvo su Barbora Judickaite, Minsko kašteliono Mykolo Judickio dukterimi. Antra santuoka buvo su Karolina Teodora Oskierkaite, Lietuvos didžiojo referento Gervazijaus Liudviko Oskierkos dukterimi.

Nuo pirmos santuokos turėjo sūnų Mykolą ir dukterį Antaniną (Felikso fon Rone žmona), nuo antros – sūnus Ignotą ir Liudviką.

  • Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008
  • Станіслаў Малахоўскі-Лемпіцкі, Wykaz polskich lóż wolnomularskich oraz ich członków w latach 1738–1821, w: Archiwum Komisji Historycznej, т. XIV, Кракаў, 1930
  1. Dyaryusz seymu walnego ordynaryinego odprawionego w Warszawie roku 1766 …, brak paginacji
  2. Volumina Legum, t. VIII, Санкт-Пецярбург, 1860, с. 527.
  3. Kalendarzyk narodowy y obcy na rok … 1792. …, Варшава 1791, с. 309.