Annie Gosfield

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Annie Gosfield

Annie Gosfield (g. 1960 m. Rugsėjo 11 d. Filadelfijoje, JAV) – Amerikiečių kompozitorė. Kūrybai būdingas ribų ieškojimas tarp natomis užrašytos muzikos ir improvizacijos, akustinių garsų ir elektronikos, ryškių tembrų ir triukšmo. Kompozitorė rašo pagal užsakymus bei turi savo grupę, su kuria koncertuoja festivaliuose, gamyklose, klubuose bei kitose meno erdvėse ir koncertų salėse. Daugumoje jos darbų apjungiami elektroniniai ir akustiniai garsai, tam pasitelkiant neįprastus garso šaltinius - mašinų, palydovų garsus, pramoninius triukšmus.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir užaugo Filadelfijoje. Čia fortepijono pradmenis įgijo pas džiazo pianistą ir kompozitorių Bernardą Peifferį, o vėliau fortepijono mokėsi pas Alexander Fiorillo.

Kompoziciją studijavo Šiaurės Teksaso Universitete ir Pietų Kalifornijos Universitete. Nuo 1980 m. Gosfield gyveno Los Andžele, kur tuo metu vyravo panko muzikos stilius, vyko daug koncertų įvairiuose klubuose ir kitose muzikinėse erdvėse. Čia ji nemažai koncertavo įvairiose panko grupėse bei improvizaciniuose ansambliuose, o koncertai vykdavo vietiniuose klubuose, galerijose, restoranuose ir miesto parkuose.

1990 m. Kompozitorė persikėlė į New Yorką kur aktyviai koncertavo su savo grupe bei kitais muzikantais, kūrė pagal užsakymus, taip pat kurį laiką dirbo moteriškų skrybėlaičių gamintoja, kol pradėjo pakankamai uždirbti iš muzikos.

New Yorke taip pat pradėjo bendradarbiauti su John Zorn, buvo pakviesta dalyvauti jo festivaliuose "Radical New Jewish Culture", kurie vyko mezgimo fabrike. Šiam festivaliui 1995 m. sukurtas kūrinys The Manufacture of Tangled Ivory, kurį išleido John Zorn įrašų kompanija "Tzadik Records", vėliau Linkolne buvo atliktas ansamblio Bang on a Can Allstars.

1999 m. kompozitorė rezidavo Niurnberge, Vokietijoje, kur daug laiko praleido fabrikuose, įrašinėjo mašinų skleidžiamus garsus. Įkvėpta šios rezidencijos 2001 m. Gosfield išleido antrąjį CD - Flying Sparks and Heavy Machinery.

2003 ir 2005 m. Gosfield dėstė kompoziciją Millso Kolegijoje, o 2007 m. laikinai profesoriavo Princetono Universitete. Šiuo laikotarpiu sukūrė keletą kamerinių ir solo kūrinių, kuriuos 2004 m. metais išleido trečiu "Tzadik Records" CD - Lost Signals and Drifting Satellites.

2008 m. kompozitorė rezidavo Italijoje ir tais pačiais metais įrašų kompanija "Innova Recordings" išleido jos kūrinį A Sideways Glance from an Electric Eye viename CD kartu su septyniais kitų kompozitorių darbais.

2011 m. organizacijos "MAP Fund" užsakymu Gosfield sukūrė koncerto trukmės kūrinį Daughters of the Industrial Revolution, o 2012 m. išleistas ketvirtas kompozitorės CD - Almost Truths and Open Deceptions. Tais pačiais metais Amerikos Akademijos Berlyne jai buvo suteikta Berlyno Premija.

2017 m. bendradarbiaudama su operos ir teatro režisieriumi Yuval Sharon bei Los Andželo Filharmonija Gosfield pastatė savo pirmąją operą War of the Worlds. Premjera buvo transliuojama gyvai, specialiai tam pritaikytais Los Andželo parkavimosi aikštelėse kabančiais garsiakalbiais.

Gosfield taip pat užsiima muzikologės veikla. Jos apie muziką išsakytos mintys cituojamos "The New York Times" dienraštyje, o esė Fiddling with Sputnik buvo išspausdinta John Zorn redaguotoje knygoje "Arcana II". Gosfield taip pat yra straipsnių autorė internetiniame žiniasklaidos puslapyje "The Score", skirtame kompozitorių diskusijoms.

Kūrybos stilius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Annie Gosfield kuria ribose tarp natomis užrašytos muzikos ir improvizacijos, akustinių garsų ir elektronikos, ryškių tembrų ir triukšmo. Kompozitorė teigia jog nuo mažens žavėjosi nemuzikiniais garsais – televizoriaus skleidžiamu triukšmu perjungiant kanalą, pravažiuojančių mašinų, girgždančių grindų skleidžiamais garsais. Būtent įvairūs triukšminiai garsai yra viena ryškiausių kompozitorės kūrybos bruožų ir inspiracijų. Šie garsai neretai imituojami apjungiant akustinius instrumentų garsus ir elektroniką, pasitelkiant išplėstines instrumentų technikas.

Gosfield sukūrė didelės apimties kompozicijų, kamerinių kurinių, elektroninės muzikos, vaizdo projektų bei muzikos šokiui.

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]