Anilinas
| Anilinas | |
|---|---|
 | |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Benzenaminas | |
| Sinonimai | |
| Fenilaminas, aminobenzenas | |
| Identifikacija | |
| CAS numeris | 62-53-3 |
| PubChem | 6115 |
| UNII | SIR7XX2F1K |
| EC numeris | 200-539-3 |
| UN numeris | 1547 |
| ChEBI | CHEBI:17296 |
| Cheminė informacija | |
| Cheminė formulė | C₆H₅NH₂ |
| Molinė masė | 93.13 g/mol |
| SMILES | C1=CC=C(C=C1)N |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | -5,96 °C |
| Virimo t° | 184,4 °C |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 |
2
3
0
|
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Anilinas – pirminis aromatinis aminas. Šviežias yra bespalvis aliejingas skystis, tačiau veikiamas oro ir šviesos palaipsniui paruduoja. Plačiai naudojamas vaistų, dažų, poliuretanų gamyboje.[1] Aniliną pirmą kartą 1826 m. išskyrė Otas Unferdorbenas. 1840 m. Karlas Julijus Fricšė šiam junginiui suteikė pavadinimą „anilinas“.[2]
Gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Industriškai anilinas gaminamas hidrogenuojant nitrobenzeną, esant metaliniam katalizatoriui – dažniausiai vario arba paladžio.[3]
Istoriškai buvo naudojama geležis ir geležies chloridas nitrobenzeno redukcijos reakcijoje su vandeniu.[3]