Angina
Angina (lot. ango – „smaugiu“) arba ūminis tonzilitas (lot. tonsillae – „gomurio migdolas“) – infekcinė viso organizmo liga, dažniausiai pasireiškianti gomurio migdolų ūminiu uždegimu,[1] kurį paprastai sukelia streptokokai[2] arba stafilokokai, rečiau – kiti mikroorganizmai. Angina taip pat vadinama lėtinio tonzilito paūmėjimu.
Tai gali būti ir kitų infekcinių ligų (skarlatinos, tymų) vienas iš simptomų.[1] Sergama peršalus, kai susilpnėja imunitetas, ypač dažnai serga vaikai.[1] Angina skirstoma į keturias pagrindines formas:[1]
- Katarinė – lengviausia ligos forma, ligonis karščiuoja, jam skauda ryjant, o uždegimas apima tik ryklės gleivinę.
- Folikulinė – uždegimas pasiekia gilesnius gomurio migdolų audinius, jų paviršiuje matyti pūlių prisipildžiusios pūslelės.
- Lakūninė – ligonis pradeda stipriai karščiuoti, jo kūno temperatūra pakyla iki 40 °C, gelia kaulus, sąnarius, skauda galvą.
- Flegmoninė – ligoniui labai skauda gerklę, ligonis negali išsižioti, ryklės gleivinė parausta ir patinsta, joje susiformuoja pūlinys.
Neretai pasitaiko anginos komplikacijų (širdies, inkstų ligų).[1] Kad neužsikrėstų aplinkiniai, nuo jų sergantįjį reikia kiek įmanoma izoliuoti.[1]
Angina žinoma nuo seniausių laikų bei aprašyta Hipokrato (V–IV a. pr. m. e.) ir Kelso (II a.) veikaluose. Avicenos veikaluose minima intubacija ir tracheotomija dėl asfiksijos esant anginai.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 „Angina“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-12-30.
- ↑ „ICD-11 for Mortality and Morbidity Statistics Streptococcal tonsillitis“. icd.who.int. Nuoroda tikrinta 2022-12-21.
- ↑ Кунельская Н.Л., Туровский А.Б., Кудрявцева Ю.С. Ангины: диагностика и лечение // Русский медицинский журнал : научная статья. – 2010. – Т. 18, № 7. – psl. 438–440.