Andrijava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Andriejavas
Andrijavas1.jpg
Kelias, nuo kurio Aleksandras Griškevičius išbandė savo „garlėkį“

Andriejavas
Koordinatės 55°56′35″š. pl. 23°15′47″r. ilg. / 55.943°š. pl. 23.263°r. ilg. / 55.943; 23.263 (Andriejavas)Koordinatės: 55°56′35″š. pl. 23°15′47″r. ilg. / 55.943°š. pl. 23.263°r. ilg. / 55.943; 23.263 (Andriejavas)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Šiaulių kaimiškoji seniūnija
Gyventojų skaičius 18 (2011 m.)
Altitudė 118 m
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Andrijavà
Kilmininkas: Andrijãvos
Naudininkas: Andrijãvai
Galininkas: Andrijãvą
Įnagininkas: Andrijavà
Vietininkas: Andrijãvoje
Andriejavo dvaro pastatų liekanos

Andrijava (arba Andriejavas) – Šiaulių vakarinis priemiestis, administraciškai priklausantis Šiaulių rajonui, prie kelio iš Vijolių į Voveriškių kaimą. Buvęs Andrijavos dvaras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaras statytas XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje prie tuo metu greta dabartinio geležinkelio Šiauliai-Kuršėnai dar buvusio vieškelio. Andriejavo dvarą apie 1834 m. nusipirko būsimasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. Nuo 1834 iki 1854 m. su nedidelėmis pertraukomis brolio dvare dirbo ir gyveno plačios erudicijos mokslininkas Aleksandras Griškevičius (18091863 m.), knygos „Žemaičio garlėkys“ autorius. Jis dirbo Šiaulių apskrities teisme, vėliau – miesto rotušės sekretorius.

Daug laiko A. Griškevičius skyrė aerodinamikos ir skraidymo teorijos kūrimui. Kai kuriuos skraidymo aparatus jis pats Andriejave sumeistravo ir išbandė. Vienas toks bandymas, pasak J. Talkos-Grincevičiaus 1855 m. Kaune baigėsi avarija ir A. Griškevičius susilaužė koją. Kitais duomenimis, šis bandymas buvo atliktas dar jam gyvenant Andriejave, keliuke, einančiame nuo kalno prie pat dvaro sodybos link buvusio kelio iš Kuršėnų į Šiaulius. A. Griškevičiaus darbai, kuriuose aprašomas oro baliono ir propelerinio lėktuvo, varomo garo mašina, projektas, pateikiami aerodinamikos ir skraidymo teorijos pagrindai, 1851 m. išleisti atskira knyga, kuri labai pravertė vėliau gyvenusiems aviacijos aparatų kūrėjams.

1944 m. rugpjūčio pradžioje ties Andriejavu ėjo fronto linija. 16-osios lietuviškosios divizijos vadas generolas Vladas Karvelis Andriejavo sodybos pakraštyje, tik už kelių šimtų metrų nuo pirmųjų linijų buvo įsirengęs vadovavimo punktą. Karo metu dvaras labai nukentėjo, nes keletą dienų prie jo vyko atkaklūs mūšiai. Išlikę dvaro pastatai buvo panaudoti kolūkio, vėliau dalis jų apleista. Likęs kalvės ar kepyklos pastatas baigia sugriūti. TSRS okupacijos metais kaimas priklausė Šiaulių apylinkės Pranės Jankutės kolūkiui.[2]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas atsiradęs iš buvusio dvaro savininko Andrejevo pavardės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
42 67 37 14 6 4 24 18


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Šiaulių rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982
  3. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  4. AndrijavaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 57 psl.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png KURŠĖNAI – 21 km
Pumpučiai – 3,5 km
Vijoliai – 0,6 km Medelynas – 2,5 km Blank-50px.png
Toliočiai – 0,3 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gubernija – 3 km
Voveriškiai – 1,3 km Dainai – 3 km ŠIAULIAI – 3,4 km