Andrijava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Andriejavas
Andrijavas1.jpg
Kelias, nuo kurio Aleksandras Griškevičius išbandė savo „garlėkį“

Andriejavas
Koordinatės 55°56′31″š. pl. 23°16′05″r. ilg. / 55.942°š. pl. 23.268°r. ilg. / 55.942; 23.268 (Andriejavas)Koordinatės: 55°56′31″š. pl. 23°16′05″r. ilg. / 55.942°š. pl. 23.268°r. ilg. / 55.942; 23.268 (Andriejavas)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Šiaulių kaimiškoji seniūnija
Gyventojų (2011) 18
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Andrijavà
Kilmininkas: Andrijãvos
Naudininkas: Andrijãvai
Galininkas: Andrijãvą
Įnagininkas: Andrijavà
Vietininkas: Andrijãvoje

Andrijava (arba Andriejavas) – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių vakarinis priemiestis, prie kelio iš Vijolių į Voveriškių kaimą. Buvęs Andrijavos dvaras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Andriejavo dvaro pastatų liekanos

Dvaras statytas XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje prie tuo metu greta dabartinio geležinkelio Šiauliai-Kuršėnai dar buvusio vieškelio. Andriejavo dvarą apie 1834 m. nusipirko būsimasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. Nuo 1834 iki 1854 m. su nedidelėmis pertraukomis brolio dvare dirbo ir gyveno plačios erudicijos mokslininkas Aleksandras Griškevičius (18091863 m.), knygos „Žemaičio garlėkys“ autorius. Jis dirbo Šiaulių apskrities teisme, vėliau – miesto rotušės sekretorius.

Daug laiko A. Griškevičius skyrė aerodinamikos ir skraidymo teorijos kūrimui. Kai kuriuos skraidymo aparatus jis pats Andriejave sumeistravo ir išbandė. Vienas toks bandymas, pasak J. Talkos-Grincevičiaus 1855 m. Kaune baigėsi avarija ir A. Griškevičius susilaužė koją. Kitais duomenimis, šis bandymas buvo atliktas dar jam gyvenant Andriejave, keliuke, einančiame nuo kalno prie pat dvaro sodybos link buvusio kelio iš Kuršėnų į Šiaulius. A. Griškevičiaus darbai, kuriuose aprašomas oro baliono ir propelerinio lėktuvo, varomo garo mašina, projektas, pateikiami aerodinamikos ir skraidymo teorijos pagrindai, 1851 m. išleisti atskira knyga, kuri labai pravertė vėliau gyvenusiems aviacijos aparatų kūrėjams.

1944 m. rugpjūčio pradžioje ties Andriejavu ėjo fronto linija. 16-osios lietuviškosios divizijos vadas generolas Vladas Karvelis Andriejavo sodybos pakraštyje, tik už kelių šimtų metrų nuo pirmųjų linijų buvo įsirengęs vadovavimo punktą. Karo metu dvaras labai nukentėjo, nes keletą dienų prie jo vyko atkaklūs mūšiai. Išlikę dvaro pastatai buvo panaudoti kolūkio, vėliau dalis jų apleista. Likęs kalvės ar kepyklos pastatas baigia sugriūti. TSRS okupacijos metais kaimas priklausė Šiaulių apylinkės Pranės Jankutės kolūkiui.[2]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas atsiradęs iš buvusio dvaro savininko Andrejevo pavardės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
42 67 37 14 6 4 24 18


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Šiaulių rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982
  3. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. AndrijavaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 57 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png KURŠĖNAI – 21 km
Pumpučiai – 3,5 km
Vijoliai – 0,6 km Medelynas – 2,5 km Blank-50px.png
Toliočiai – 0,3 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gubernija – 3 km
Voveriškiai – 1,3 km Dainai – 3 km ŠIAULIAI – 3,4 km