Andrejavo valsčius
54°17′š. pl. 23°05′r. ilg. / 54.28°š. pl. 23.09°r. ilg.
| Andrejavo valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Administracinis centras | Andrejavas, Jeziorkai (188?–1915) | |
| 1913?–1952 m. | Suvalkų apskritis | |
Andrejavo valsčius (rus. гмина Андржеево; lenk. gmina Andrzejewo) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lenkijoje, abipus kelio Kalvarija–Suvalkai. Valsčiaus pavadinimas kilęs nuo Andrejavo kaimo, bet valsčiaus centras buvo Jeziorkų kaimas. Kai kurie šiaurės rytinėje valsčiaus dalyje iki II pasaulinio karo buvę kaimai galimai yra dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Carmečiu XX a. Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Suvalkų apskričiai, Suvalkų gubernijai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Tarpukario laikotarpiu valsčius priklausė Suvalkų apskričiai, Balstogės vaivadijai.
Valsčius panaikintas 1952 m. birželio 25 d., jo teritorija pateko Šipliškės valsčiui ir Punsko valsčiui.[1]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888[2] | 4084 | ||||
| 1921[3] | 1985 | ||||
Tautinė ir religinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą valsčiuje gyveno 1 985 žmonės, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:.[4]
- Lenkai – 62% (1 232);
- Lietuviai – 35,8% (712);
- Rusai – 1,3% (26);
- Vokiečiai – 0,6% (12);
- Žydai – 0,1% (3).
Religinė sudėtis atrodė taip:
- Katalikai – 95,9% (1 905);
- Protestantai – 2,5% (51);
- Sentikiai – 1,3% (26);
- Judėjai – 0,1% (3).
1888 m.:
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dz. U. 1952 nr 29 poz. 200
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ 1921 m. gyventojų surašymo duomenys
- Główny Urząd Statystyczny w Warszawie: Województwa centralne i wschodnie Rzeczypospolitej Polskiej – podział na gminy według stanu z dnia 1.IV 1933 roku, Książnica-Atlas, Lwów, 1933.