Andrea Sacchi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
A. Sakio portretas, 1661 m., aut. Karlas Marata

Andrėja Sakis (it. Andrea Sacchi, 15991661 m. birželio 21 d.) – XVII a. italų klasikinio baroko tapytojas, piešėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Andrėja Sakis gimė 1599 m. Netūne, apie 60 km piečiau Romos. Jo tėvas Benedetas buvo tapytojas. A. Sakis mokėsi pas Džiuzepę Čezarį Romoje ir pas Frančeską Albanį Bolonijoje. Grįžęs į Romą jis buvo patronuotas kardinolo Frančesko del Montės, to paties, kuris rėmė Karavadžą. Kardinolas jam parūpino pirmąjį viešą užsakymą − altorinį paveikslą „Šv. Grigalius ir mišių korporalo stebuklas“ Šv. Petro bazilikai, kuris buvo atliktas 1625−26 m. Po to jis dirbo kartu su Pjetru da Kortona įtakingos Sakečių giminės užsakymu dekoruodamas vilą Kastel Fuzane. Kitas svarbus jo rėmėjas buvo kardinolas Antonijus Barberinis ir popiežiaus Urbono VII užsakymu 1629−1631 m. A. Sakis Barberinio rūmuose atliko „Šventosios išminties alegorijos“ lubų freską. Šis darbas savo nuosaikumu ir kompozicija ryškiai kontrastavo su Pjetro da Kortonos kiek vėliau tuose pačiuose rūmuose sukurta dinamiška „Dieviškojo apreiškimo alegorija“ su daug figūrų.

A. Sakis buvo paveiktas Rafaelio tapybos ir prisilaikė Anibalės Karačio suformuotų klasikinio baroko principų. Tai buvo priešprieša Berninio ir Pjetro da Kortonos propaguotam įmantrumui ir dinamizmui. Diskusiją su Pjetru da Kortona dėl teisingosios dailės krypties A. Sakis vedė Šv. Luko akademijoje. Jo draugais buvo nuosaikaus baroko kryptį palaikę Alesandras Algardis ir Nikola Pusenas. Kiti reikšmingi A. Sakio darbai: „Šv. Romualdo vizija“ (Vatikano pinakotekoje) ir „Šv. Antano Paduviečio mirusiojo prikėlimas“ (S. Maria della Concezione bažnyčioje Romoje). 1635 m. jis keliavo į Šiaurės Italiją ir 1640 m. pabuvojo Paryžiuje. 1639 m. jis buvo užsakytas sukurti freskas Laterano Šv. Jono bazilikos baptisterijoje Konstantino istorijos tema ir atliko 8 paveikslus iš Šv. Jono Krikštytojo gyvenimo (dabar Laterano rūmuose). Iš vėlyvųjų jo darbų paminėtina 1648−49 m. atlikta „Šv. Onos mirtis“ (S. Carlo ai Catinari bažnyčioje Romoje). Andrėja Sakis mirė 1661 m. birželio 21 d. Romoje. Jo reikšmingiausiu mokiniu buvo Karlas Marata.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]