Andrea Pisano

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Andrea Pizanas)
Andrėjos Pizano portretas, iliustracija 1568 m. Dž. VazarioLe Vite

Andrėja Pizanas (Andrėja Pizietis, it. Andrea Pisano, dar vadintas Andrea da Pontedera, g. apie 1280 m. – m. 1348–49 m.) – XIV a. italų protorenesanso metalo dirbinių meistras, skulptorius ir architektas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Andrėja Pizanas tikriausiai gimė Pontederos miestelyje netoli Pizos. Su šiomis vietovėmis susijusios jo pravardės. Andrėja neturėjo jokių giminystės ryšių su menininkais tėvu Nikola ir sūnumi Džovaniu Pizanais. Jo tėvu buvo notaras, vardu Ugolino di Nino. Nieko nežinoma apie jo mokslus. Pirmą kartą jis dokumentuotas tik po 1330 m. dirbantis ties Šv. Jono baptisterijos rytinėmis durimis Florencijoje, kur iš bronzos iškalė 20 epizodų iš Šv. Jono Krikštytojo gyvenimo ir 8 epizodus, vaizduojančius dorybių alegorijas. Šis darbas yra jo pasirašytas ir datuotas 1330 m., vėliau durys buvo perkeltos į pietinę baptisterijos pusę. Prieš pradėdamas dirbti ties durimis Andrėja Pizanas neabejotinai turėjo būti garsiu ir pripažintu menininku, tačiau jokie jo ankstesni darbai nežinomi, išskyrus priskirtiną sidabrinį krucifiksą Masa Maritimos katedroje, ant kurio paminėtas vardas Andreas. Apie 1334 m. Andrėja Pizanas pradėjo kurti marmurines statulas (dvi, Kristaus ir Šv. Reparatos, yra Santa Maria del Fiore katedros muziejuje Florencijoje).

Po Džoto mirties 1337 m. Andrėja Pizanas pradėjo vadovauti Džoto kampanilės statyboms Florencijoje, pataisė jos viršutinę dalį (tuomet buvo pastatyta apie trečdalį kampanilės), kur suprojektavo keturias nišas ir joms iškalė 8 statulas: keturių pranašų, karaliaus Saliamono, Dovydo ir dviejų sibilių. Tais pačiais metais jis sukūrė seriją rombo pavidalo reljefų kampanilės apačioje (perkelti į Santa Maria del Fiore muziejų). Visuose šiuose darbuose Andrėja dirbo su sūnumi Ninu ir darbų komisija buvo pasamdžiusi daugiau skulptorių, todėl Andrėjos kūrinių identifikavimas yra diskutuotinas. Reljefai buvo sukomponuoti dviem eilėmis. Viršutinės eilės reljefuose buvo pavaizduotos septynios Dorybės, septynios planetos, septyni sakramentai ir septyni menai, apatinės − istorijos iš Pradžios knygos, menai, mokslai ir žmonių darbai (dabar visi originalai perkelti į katedros muziejų, vietoje yra kopijos). 1340 m. Andrėja Pizanas perėmė Santa Maria del Fiore katedros statybų priežiūrą. 1341 m. buvo nušalintas nuo pareigų, kaip minėjo amžininkas, dėl nukrypimų nuo Džoto planų. Apie 1341 m. Andrėja dirbo Pizoje ir jam priskiriama grupė skulptūrų. 1347 m. jis buvo vadovaujantis Orvjeto katedros architektas. Andrėja Pizanas mirė apie 1348–49 m. Orvjete. Jo indėlis į meno vystymąsi buvo Džoto tapybos figūrų vaizdavimo principų perkėlimas į skulptūros reljefinę formą, taip atitrūkstant nuo gotikinio vaizdavimo ir pereinant prie renesansinės skulptūrinės figūros, su svorio pajautimu ir organiškai pavaizduota drapiruote.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Jono baptisterijos pietinės durys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džoto kampanilės reljefai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Encyclopaedia Britannica
  • L'Enciclopedia Italiana
  • Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Renaissance Art. The Scarecrow Press, Inc. - 2008. p. 341
  • The Grove Encyclopedia of Medieval Art and Architecture, t II. Oxford University Press, 2012. p. 47-46

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]