Anders Jonas Ångström
| Andersas Jonas Angstremas | |
|---|---|
| |
| Andersas Jonas Angstremas | |
| Gimimo vardas | Anders Jonas Ångström |
| Gimė | 1814 m. rugpjūčio 13 d. Legdė, Medelpadas, Švedija |
| Mirė | 1874 m. birželio 21 d. (59 metai) Upsala, Švedija |
| Tautybė | švedas |
| Vaikai | Knutas Angstremas |
| Veikla | fizikas |
| Sritis | spektroskopija, šilumos laidumas, magnetizmas |
| Organizacijos | Upsalos universitetas |
| Pareigos | profesorius, rektorius |
| Alma mater | Upsalos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Ramfordo medalis (1872 m.) | |
Andersas Jonas Angstremas (Anders Jonas Ångström, g. 1814 m. rugpjūčio 13 d. – 1874 m. birželio 21 d.) – Švedijos fizikas, vienas spektroskopijos pradininkų.
1839 m. baigė Upsalos universitetą. 1842 m. pradėjo dirbti Upsalos observatorijoje, tyrinėjo magnetizmą. Dėstė fiziką Upsalos universitete. 1858 m. tapo profesoriumi, 1870–1871 m. – rektorius. Buvo Švedijos mokslų akademijos nariu, jos pavedimu tyrinėjo fregatos Eugenie surinktus magnetinius duomenis.[1]
Svarbiausi Anderso Jono Angstremo darbai iš šilumos laidumo ir spektroskopijos. Jis sukūrė šilumos matavimo metodą, gavo liepsnos ir elektros lanko spektrus. Angstremas 1862 m. tirdamas Saulės spektrą atrado, kad Saulės atmosferoje yra vandenilio. 1868 m. sudarė pirmąjį išsamų Saulės spektro linijų atlasą.[2]
Anderso Jono Angstremo vardu pavadintas nesisteminis ilgio vienetas angstremas.
Jo sūnus Knutas Johanas Angstremas (1857–1910 m.) irgi buvo žymus fizikas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Angström, Anders Jonas, Encyclopædia Britannica
- ↑ Anders Jonas Ångström. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001