Anatomijos instituto muziejus

54°53′40″š. pl. 23°54′57″r. ilg. / 54.894421°š. pl. 23.915932°r. ilg. / 54.894421; 23.915932

Anatomijos instituto muziejus

Dalis ekspozicijos
Įkurtas	1932 m.
Vieta	A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas
Tematika	Anatomija
Vadovas (-ė)	Vega Kriaučiūnienė
Interneto svetainė	lsmu.lt

Anatomijos instituto muziejus – medicininės krypties muziejus, veikiantis Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos (LSMU) centriniuose rūmuose A. Mickevičiaus gatvėje, vakarinio fligelio trečiame aukšte. Muziejus skirtas studentų savarankiškoms anatomijos studijoms, studentų egzaminavimui ir testavimui, viešoms ekskursijoms. Muziejaus lankymas ne LSMU darbuotojams ir studentams yra mokamas.

LSMU taip pat priklauso Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus (Rotušės a. 28, Kaunas) ir Veterinarijos akademijos muziejus (Tilžės g. 18, Kaunas).

Istorija

Anatomijos mokslo Kaune pradžia laikomi 1920-ieji, kai buvęs pradinės mokyklos pastatas buvo perduotas medicinos mokslo ir mokymo reikmėms: jame įkurti anatomikumas, prozektoriumas, laboratorija, chemikalų sandėlis, auditorija. Būsimam muziejui pradėti kaupti eksponatai (griaučiai, kaulai, kūno dalys). Anatomijos muziejus duris atvėrė 1922 m. Jo įkūrėjas buvo Anatomijos instituto steigėjas, lietuviškos anatomijos kūrėjas profesorius Jurgis Žilinskas.

Muziejus kaip sudėtinė Anatomijos instituto dalis iki 1940 m. priklausė tuometiniam Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Medicinos fakultetui. 1932 m. pirmojo anatomikumo vietoje pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą pastatyti nauji VDU Medicinos fakulteto rūmai. Juose skirtos patalpos muziejinei ekspozicijai. Pagal užsakymą meistrų pagamintos erdvios pintos buvo parengtos didesniam eksponatų skaičiui. 1933-1940 m. laikotarpyje buvo pagaminta labai daug naujų preparatų. Vadovaujant profesoriui, laboratorijų darbuotojams, studentai iš molio, vaško, medžio, vielos ar papjė mašė masės prigamino daug naujų anatominių modelių, mokomųjų priemonių. Dažnai tokie modeliai buvo 5-10 kartų didesni už natūralius, todėl juose buvo lengviau suieškoti ir įsiminti sudėtingas anatomines struktūras.^[1]

Per Antrąjį pasaulinį karą muziejaus eksponatai saugumo sumetimais buvo išgabenti iš savo patalpų ir paslėpti rūsyje. 1946 m. Kaune kilęs didžiulis potvynis užliejo rūsius ir sugadino dalį eksponatų. Tuomet žuvo beveik visi iš molio, gipso studentų nulipdyti modeliai.^[1]

Dabartinės kolekcijos pagrindą Anatomijos muziejuje sudaro 1920-1940 m. profesoriaus Jurgio Žilinsko ir jo bendražygių surinkti muziejiniai preparatai. Vėliau naujų eksponatų kolekciją papildė Anatomijos instituto dėstytojų ir studentų bendradarbiavimo eigoje sukurti darbai. Anatomijos muziejus pasitarnavo, didinant anatomijos studijų efektyvumą, jo bazėje buvo atlikta ir nemažų mokslinių bei pedagoginių atradimų.^[1]

Eksponatai

Anatomijos institutas gauna mirusio žmogaus palaikus įvairiais būdais. Praeityje tam pasitarnaudavo mirusių benamių, kalinių palaikai. Sovietmečiu, apie 1970-1980 m. gyvas žmogus galėdavo pasiūlyti savęs mirusio kūną parduoti už 200-300 rublių. Į muziejų atkeliaudavo ir archeologinių ekspedicijų metu rastos kaukolės, taip pat vykdant statybos darbus rasti žmonių palaikai. Palaikų pirkimo buvo atsisakyta dėl prieštaravimo moralės normoms, leista įsigyti tik pagal testamentą ar paskutinės valios pareiškimą paliktus žmonių palaikus.^[2]

Anatomijos institutas gautus kūnus balzamuoja fiksuojančiais ir konservuojančiais tirpalais, parengia medicinos studijų praktiniams užsiėmimams, viešam demonstravimui. Preparatai suskirstyti į 5 grupes: kauliniai, skaidrūs, šlapi, koroziniai ir sausi. Šalia eksponuojami ir modeliai iš vaško, molio, medžio, vielos ir kitų medžiagų.

Muziejaus erdvėse saugoma daugiau kaip 1 tūkst. eksponatų: embrionų, kūdikių, paūgėjusių vaikų ir suaugusiųjų griaučiai, įvairūs organai. Taip pat galima pamatyti autoavarijoje žuvusios nėščios moters vaisių gimdoje, apsigimusių naujagimių preparatus, kelias mumijas, urnas su žmogaus palaikų pelenais. Muziejuje yra ir gyvūnų preparatų: mamuto kaulas, arklių kaukolės, banginio slankstelis, šuns ir avies griaučiai. Tarp kitų eksponatų – gorilos griaučiai, 1929 m. nupirkti Prancūzijoje.^[1]