Anatema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Anatema (gr. ἀνάθεμα - atskyrimas, pašalinimas) – klaidatikių atskyrimas nuo krikščionių bendruomenės (bažnyčios), prakeikimas; bažnytinė bausmė, griežtesnė nei ekskomunikacija. Buvo praktikuojama Viduramžiais visose krikščioniškose konfesijose.

Iki 1917 m. Rusijos imperijos Pravoslavų (stačiatikių) Bažnyčioje (Cerkvėje) iškilmingas prakeikimas buvo kasmet kartojamas pirmąjį Gavėnios sekmadienį - pravoslavijos triumfo dieną. Šventikai, pagarbinę Konstantiną, Eleną, Vladimirą, Olgą ir visus rusų carus bei carienes, iškeikdavo eretikus Stenką Raziną, Mazepą, Jemelką Pugačiovą, Levą Tolstojų ir dar apie 20 kitų.