Anakreontas
Anakreontas (sen. gr. Ἀνακρέων = Ἀνακρέων ὁ Τήϊος; g. ~573 m. pr. m. e. – m. ~495 m. pr. m. e.[1]) – senovės graikų poetas iš Tėjo (Mažoji Azija).[2]
Tėviškę užgrobus persams, buvo apsistojęs pas Samo ir Atėnų valdovus. Kūrė dainas moterų chorams, eilėraščius, elegijas, epigramas.[2] Anakreonto lyrika apibūdinama kaip žaisminga, grakšti, joje dominuoja gyvenimo džiugesio, jaunatvės, puotų, meilės motyvai.[3] Kaip teigiama, Anakreonto lyriniam herojui būdinga autoironija, jis galantiškas, nusiteikęs bendrauti ir smagintis, mėgaujasi gyvenimo malonumais.[2]
Antikos epochoje buvo žinomos penkios Anakreonto poezijos knygos, tačiau dabartinius laikus pasiekė tik trys eilėraščiai ir gausios nuotrupos.[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bernsdorff 2020, p. 3.
- 1 2 3 4 Dalia Dilytė. Anakreontas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-02-24.
- ↑ Anakreontas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 206 psl.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bernsdorff, Hans (2020). Anacreon of Teos: Testimonia and Fragments. I: Introduction, Text, and Translation t. Oxford University Press.