Anaa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 17°20′ p. pl. 145°30′ v. ilg. / 17.333°š. pl. 145.500°r. ilg. / 17.333; 145.500

Palydovinė salos nuotrauka
Anaa ir aplinkinės salos Tuamotu žemėlapyje

Anaa (pranc. Anaa), dar žinomas pavadinimais Nganaa-nui, Ara-ura – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijoje, Tuamotu salyne. Yra šiaurės vakarinėje salyno pusėje, 350 km į rytus nuo Taičio. Plotas – 38 km², su lagūna – 90 km².

Atolas pailgas, nusidriekęs iš vakarų į rytus 29,5 km, plotis iki 6,5 km. Atolo žiedą sudaro 11 salelių, kurių dirva derlingesnė nei kitų Tuamotu atolų. Lagūna uždara (su vandenynu jungiasi per seklumas), sudaryta iš 3 duburių.

2012 m. Anaa atole gyveno 497 žmonės. Pagrindinė gyvenvietė – Tukuhora. Veikia oro uostas. Verčiamasi perlų rinkimu ir perlamutro gamyba, kopros paruošimu, žvejyba. Anaa atolas kartu su aplinkinėmis salomis sudaro Anaa komuną.

Pirmasis Anaa pasiekęs europietis buvo ispanas Pedras Fernandesas de Kirosas (1606 m.). Jis atolą pavadino Šv. Pauliaus Atsivertimo sala (Conversión de San Pablo). 1768 m. ją pasiekė prancūzas Luisas Antuanas de Bugenvilis, 1769 m. – Džeimsas Kukas (pavadino „Grandinės sala“), 1772 m. – baskas Domingas de Bonečea (pavadino „Visų Šventųjų sala“).

XIX a. buvo svarbus kopros ir perlamutro tiekimo taškas. Čia vyko kova tarp katalikų ir mormonų misionierių, į kurią 1852 m. įsikišo Prancūzijos kariuomenė. 1878, 1906 ir 1983 m. Anaa salą nuniokojo smarkūs uraganai.


Commons-logo.svg

Vikiteka