Pereiti prie turinio

Ana Kijevietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – sutvarkyti išnašas
Jei galite, sutvarkykite.
Ana Kijevietė
Prancūzijos karalienė
Riurikaičiai
Gimė ~1030 m.
Kijevas
Mirė 1075 m. rugsėjo 5 d.
Tėvas Jaroslavas Išmintingasis
Motina Ingegerd Olofsdotter
Sutuoktinis (-ė) Henrikas I Prancūzas
Ralfas IV Valua
Vaikai Pilypas I Prancūzas
Roberas
Hju
Prancūzijos karalienė
Karūnavimas 1061 m.
Parašas

Ana Kijevietė, arba Ana Jaroslavna (pranc. Anne de Kiev, apie 1030–1075 m.) – Kijevo Rusios kunigaikštytė, Prancūzijos karalienė (nuo 1051 m., po vestuvių su karaliumi Henriku I), Prancūzijos regentė jų sūnaus Pilypo I nepilnametystės metais, nuo 1060 m. iki kontraversiškos antrosios santuokos su grafu Ralfu IV Valua. Ana buvo Senli šv. Vincento abatijos fundatorė. XX–XXI a. karalienė Ana tapo svarbiu modernaus ukrainiečių tautinio identiteto elementu, Kijevo Rusios ryšių su Vakarų Europa simboliu.

Vaikystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Meno istorikas Viktoras Lazarevas teigia, kad kairiausia figūra šioje Kijevo šv. Sofijos sobore esančioje freskoje vaizduoja Aną. Robero Anri Botjė (Robert-Henry Bautier) teigimu, ji vaizduoja Anos brolį.

Ana buvo Kijevo kunigaikščio ir Naugardo kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ir jo antrosios žmonos Švedijos karaliaus dukros Ingridos Olofsdotir (šved. Ingegerd Olofsdotter) dukra. Tiksli gimimo data nežinoma, prancūzų tyrinėtojas F. Delormas (pranc. Philippe Delorme) kaip tikėtiną datą siūlo 1027 m.,[1] ukrainiečių tyrinėtojas Andrejus Grigorovičius labiau tikėtina laiko 1032 m., cituodamas Kijevo kronikos įrašą apie tais metais gimusią Jaroslavo dukrą.

Tiksli gimimo vieta nežinoma, manoma, kad ji buvo jauniausias vaikas šeimoje. Apie vaikystę ir išsilavinimą tikslių duomenų nėra, manoma, kad ji buvo raštinga, bent jau gebėjo parašyti savo vardą. Toks įrašas kirilica išliko 1061 m. sudarytame dokumente.[1] Prancūzų istorikas F. Delormas nurodo, kad Jaroslavas įkūrė keletą mokyklų, kas leidžia manyti, kad jis vertino išsilavinimą, siekė jį suteikti ir savo vaikams.[1] Gregorovičius daro prielaidą, kad Ana, rengdamasi vedyboms, mokėsi prancūziškai.[2]

Sužadėtuvės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Derybos dėl Anos santuokos su aštuoniolika metų vyresniu Henriku vyko XI a. penktajame dešimtmetyje, po Henriko pirmosios žmonos Matildos Fryzietės ir jų vienintelio vaiko mirties. Spaudžiamas poreikio susilaukti palikuonių ir neigiamo bažnyčios požiūrio į net ir tolimų giminaičių santuokas, Henrikas ieškojo giminystės ryšiais nesusijusios žmonos.[3] Tuo metu Kijevo Rusia susisiejo pirmaisiais giminystės ryšiais su Vakarų Europa – Jaroslavas Išmintingasis ištekino keletą savo dukrų už Vakarų Europos valdovų, taip siekdamas mažinti Bizantijos imperijos įtaką.[1]

1049 m. rudenį arba 1050 m. pavasarį Henrikas pasiuntė Miu vyskupą Gauthier de Meaux, taip pat Goscelin de Chauny ir keletą kitų neįvardintų patarėjų į Jaroslavo dvarą. Tikėtina, kad tuo metu buvo surengta dar viena diplomatinė misija, kurioje dalyvavo Rožė iš Šalono (pranc. Roger de Chalons).[1][2][4]

Apie piršlybų derybas ar kraitį įrašų neišliko, užfiksuota tik, kad Ana į Prancūziją atvyko su „daug dovanų“.[1] Gregorovičius teigia, kad Ana į Prancūziją atsivežė hiacinto brangakmenį, kurį vėliau abatas Siužė (pranc. Suger) įmontavo į Sen Deni vienuolyno relikvijorių.[2][5] Ana iš Kijevo į Reimsą išvyko 1050 m. vasarą ar rudenį.[1]

Karaliavimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ana 2014 m. išleistoje Ukrainos monetoje

Anos ir Henriko vestuvės įvyko 1051 m. gegužės 19 d., sekminių šventės metu.[1] Netrukus po vestuvių Lietbertas tapo Kambro vyskupu ir karūnavo Aną. Ji tapo pirmąja Prancūzijos karaliene, karūnuota Reimso katedroje.[1]

Per devynis bendro gyvenimo metus Ana ir Henrikas susilaukė trijų sūnų: Prancūzijos karaliumi vėliau tapusio Pilypo, vaikystėje mirusio Robero ir Vermandua grafu tapusio Hju. Anai priskiriama iniciatyva Vakarų Europoje pradėti naudoti graikišką vardą Pilypas.[4] Tikėtina, kad 1055 m. gimė jų dukra Ema, apie kurią nežinoma, ar ji užaugo, ištekėjo ir kada mirė.[1] Henrikas ir Ana laikomi palaimintosios Edignos tėvais.[6]

Nėra užfiksuota duomenų apie Anos dalyvavimą valstybės valdyme iki Henriko mirties. Išliko 1058 m. įrašas, kuriuo Henrikas suteikė teisę į keletą kaimų, buvusių prie Saint-Maur-des-Fossés vienuolyno, „su mano žmonos Anos ir mūsų sūnų Pilypo, Robero ir Hju sutikimu“. Manoma, kad Ana tiesiogiai valdė keletą dvarų, kaip savo kraičio dalį.[1]

1059 m. Henrikas pradėjo konfliktuoti su Katalikų bažnyčia dėl Grigaliaus reformos. Išliko šiuo laikotarpiu popiežiaus Mikalojaus II Anai siųstas laiškas, kuriame ji raginama sekti savo sąžine ir stabdyti teisėtą smurtą, taisyti blogybes ir raginti savo vyrą valdyti nuosaikiau.[1] Kai kurie istorikai tai laiko skatinimą Anai priimti Romos katalikų tikėjimą.[7]

Regentė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1063 m. Anos ir jos sūnaus Pilypo vardu išduotas dokumentas

1060 m. rugpjūčio 4 d. mirus Henrikui, sostą paveldėjo nepilnametis Pilypas.[8] Nors Pilypo globėju buvo paskirtas Henriko sesers Adelės vyras Flandrijos grafas Boduinas V,[1] Ana greičiausiai aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime; 1060 m. dokumente jos vardas yra įrašytas iš karto po Pilypo vardo. Kituose dokumentuose jos vardas sutinkamas keturis kartus dažniau nei Boduino.[1] Pilypui ji pasamdė graiką mokytoją.[1]

Šiuo laikotarpiu užfiksuotas vienintelis Anos parašas. Suasone šv. Krepino Didžiojo abatui išduotame dokumente, dabar saugomame Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje,[9] kirilica įrašyta prancūziška formuluotė „Ana Reina“.[10][11]

Anos dalyvavimo valstybės valdyme įrodymai išnyksta po 1061 m., kai ji dar kartą ištekėjo. Jos antruoju vyru tapo Valua grafas Ralfas IV.[8] Ši santuoka laikyta kontraversiška, nes Ralfas buvo Henriko pusbroliu, o santuokos sudarymo metu vis dar buvo susituokęs su antrąja žmona Haquenez.[1] Už šias nuodėmes Ralfas buvo ekskomunikuotas.[1]

Karaliaus Pilypo patarėjai greičiausiai skatino jį nusisukti nuo savo motinos, greičiausiai nepasitikėdami Ralfu.[12] Septintame dešimtmetyje Ralfas save pradėjo tituluoti karaliaus įtėviu.[1] Jam mirus 1074 m., Ana antrą kartą liko našle.[1]

1062 m. Ana finansavo apleistos šv. Vincento koplyčios Senli miestelyje atstatymą. Koplyčios išlaikymui ji paskyrė keletą kaimų ir pajamas iš jų. Dovanojimo laiške ji naudojo graikiškas, o ne lotyniškas formuluotes, kas rodo jos dvare dominavusią stačiatikių tradiciją.[1]

Mirtis ir įamžinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anos statula šv. Vincento abatijoje (2011)
Anos statula šv. Vincento abatijoje prieš rekonstrukciją ir įrašo pakeitimą (1996)

Tiksli Anos mirties data nežinoma. F. Delormo teigimu, tai buvo rugsėjo 5 d. netrukus po paskutinio jos pasirašyto dokumento, kiti autoriai mirties datą nukelia į 1080 m.[1][2] Vėliausia data (terminus ante quem) laikomi 1089 m., kai Pilypo I išduotame dokumente nurodoma, kad Ana jau buvo mirusi.[2]

1682 m. jėzuitas antikvaras Claude-Francois Menestrier paskelbė suradęs Anos kapą Vilje (pranc. Villiers) cistersų abatijoje. Atradimas vėliau buvo ginčijamas, nes ši abatija buvo pastatyta tik XIII a., nors gali būti, kad palaikai galėjo būti pervežti. Joje buvęs paminklas buvo sunaikintas Prancūzijos revoliucijos metu.[1]

XVIII ir XIX a. intensyvėjant Prancūzijos ir Rusijos ryšiams išaugo susidomėjimas Anos asmenybe, buvo paskelbta keletas biografijų. XX a. Ana tapo ukrainiečių tautinio naratyvo dalimi.[1] 1978 m. SSRS buvo sukurtas filmas „Jaroslavna, Prancūzijos karalienė“. Ukrainiečių išeivis kompozitorius Antinas Rudnickis 1968 m. sukūrė operą „Anna Yaroslavna“; pirmą kartą ji buvo atlikta Niujorko Karnegio salėje. 1998 m. Ukrainoje išleistas Anai skirtas pašto ženklas.[2] 2005 m. Ukrainos vyriausybė finansavo Senli abatijoje atidengtą karalienės Anos skulptūrą (2005 m. birželio 22 d. ją atidengė prezidentas Viktoras Juščenka).[2] 2024 m. Prancūzijoje parengtai Ukrainos kariuomenės brigadai suteiktas karalienės Anos vardas.[13]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 1,14 1,15 1,16 1,17 1,18 1,19 1,20 1,21 1,22 Delorme, Philippe. Anne de Kiev : épouse de Henri Ier. Paris: Pygmalion. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas ":1" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 Gregorovich, Andrew. Anna Yaroslavna, Queen of France & Princess of Ukraine: Anne De Kiev. Toronto: Forum. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas ":2" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
  3. ↑ G. Duby, France in the Middle Ages, 987–1460, trans. J. Vale (Oxford, 1991), p. 117
  4. ↑ 4,0 4,1 Raffensperger, pp. 94–97.
  5. ↑ Bauthier, 550; Hallu,168, cituojama Comptes de Suger
  6. ↑ Zeilinger, Ingrid (2021-01-16). „Sie ist die Dorfpatronin von Puch“. Münchner Merkur (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2021-11-14.
  7. ↑ Lobanov-Rostovskiĭ. Recueil de Pièces Historiques sur la reine Anne ou Agnès, épouse de Henri Ier, Roi De France, et Fille de Iarosslaf Ier, Grand Duc de Russie. Paris: De Firmin Didot.
  8. ↑ 8,0 8,1 Bogomoletz, Wladimir V (2005). „Anna of Kiev: An Enigmatic Capetian Queen of the Eleventh Century“. French History. 19 (3): 299–323. doi:10.1093/fh/cri032.
  9. ↑ „Diplôme de Philippe Ier, concernant les autels de Pernant et Colombes (1063) (avec la souscription de la reine Anne de Kiev)“.
  10. ↑ „Anne de Kiev (XIème siècle)“. Ambassade de France en Ukraine (prancūzų). Ministère des Affaires étrangères et du Développement international. 26 November 2015. Nuoroda tikrinta 30 March 2022.
  11. ↑ Shevelov, George Y. (1978). Linguistic and Literary Studies, Vol 3, Historical and Comparative Linguistics (1978 leid.). The Hague, Paris, New York: Mouton Publishers. pp. 249–256. ISBN 90-279-7737-2.
  12. ↑ {{cite journal}}: Tuščia citata (pagalba)
  13. ↑ „Exclusive Video Shows Ukrainian Troops Training in France, Macron Visits AFU Troops“. Kyiv Post. 2024 m. spalio 9 d. Nuoroda tikrinta 2024 m. spalio d.. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ana_Kijevietė&oldid=7555400"