Amuna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Amuna (Ammuna) – Senosios hetitų karalystės karalius, valdęs ~1550–1530 m. pr. m. e. Sostą Amuna užėmė, nužudęs savo tėvą Zidantą.[1]

Apie Amunos valdymą pasakojama vadinamajame Telepinu edikte. Pasak šio teksto, Amuna valdęs ilgai, tačiau jo nelaiminę dievai: Amuna surengė karo žygių, tačiau nė vienas jų hetitams nesibaigė sėkmingai, be to, įvairiose hetitų valdomose žemėse kilo sukilimai.[1] Karaliaujant Amunai, Hetitų karalystė neteko nemažos dalies teritorijos: prarastos Arzava ir Pala, taip pat Kizuvatna. Išlikusi fragmentiška Amunos valdymo laikų kronika, iš kurios sprendžiama, kad Amuna veikiausiai kovojo su keletu miestų: Neša (iš pradžių ją apiplėšė, tačiau vėliau konfliktas atsinaujino), Šativara ir Šulukiu. Kronikoje taip pat minimi Zalpos ir Purušhandos miestai (galbūt jie palaikė Amuną).[2]

Veikiausiai Amuna mirė sava mirtimi.[1] Prasidėjo kova dėl sosto, buvo nužudyti Titis ir Hantilis (greičiausiai Amunos sūnus). Sostas atiteko Huzijai, kurio vyriausioji sesuo Istaparija buvo ištekėjusi už Telipinu. Pastarasis, anot australų istoriko Trevor R. Bryce, buvo Amunos sūnus.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 14. ISBN 9781134787951.
  2. Reign of Ammuna. Archyvuota kopija 2012-05-17 iš Wayback Machine projekto.
  3. Trevor Bryce. The Kingdom of the Hittites. Oxford University Press, 1999, p. 109.