Alytaus miškas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°22′N 24°4′E / 54.367°N 24.067°E / 54.367; 24.067

Dainų slėnio estrada (šalia Baltosios rožės tilto[1])

Alytaus miškas – miškas į pietus nuo Alytaus, Nemuno kairiajame krante.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alytaus miškas priklauso Alytaus miškų urėdijos Alytaus girininkijai. Miško vakarinė dalis vadinama Vidzgiriu, yra Vidzgirio draustinis. 94 % miško yra ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai, 6 % – apsauginiai. Paviršius išraižytas Nemuno link ištįsusių stačiašlaičių griovų. Vidzgirio pakraščiu į Nemuną teka Kirmija. Šiaurinėje dalyje yra pakėlus vandens lygį iš pelkės susidaręs Dailidės ežeras. Plotas 940 ha, mišku apaugę 781 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 938 ha.

Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augavietės nederlingos normalaus drėgnumo, derlingos ir labai derlingos normalaus drėgnumo ir šlaitinės. Kultūrinės kilmės medynų 5 %, pušynų 31 %, ąžuolynų 25 %, eglynų 21 %, Beržynų 12 %, skroblynų 5 %, liepynų 3 %, juodalksnynų, drebulynų, baltalksnynų, maumedynų, uosynų 3 %. Jaunuolynai sudaro 6 %, pusamžiai medynai 29 %, pribręstantys 16 %, brandūs 49 %. Medynų vidutinis amžius 91 m., bonitetas 1,6, skalsumas 0,65, tūris 261 m /ha. Našiausių medynų tūris -500 m³/ha, maumedynų 700 m³/ha. Kasmet priauga 43 m³/ha.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidzgirio vakariniame pakraštyje, prie Kirmijos žiočių, yra Radžiūnų piliakalnis. Antrojo pasaulinio karo metais Alytaus miške nužudyta daugiau, kaip 100 000 karo belaisvių ir civilių gyventojų.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Atvers įvažiavimą į Alytaus Dainų slėnį
  2. Algirdas Brukas, Andrius Kuliešis. Alytaus miškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 348 psl.