Alvydas Pranas Steponavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Alvydas Pranas Steponavičius
Alvydas Pranas Steponavičius.jpg
Gimė: 1943 m. gegužės 29 d. (75 metai)
Kaunas
Tėvas: Pranas Steponavičius
Motina: Marcija Steponavičienė
Sutuoktinis(-ė): Danguolė Marija Steponavičienė
Vaikai:

Dalius, Aistė

Veikla: architektas urbanistas
Alma mater: 1966 m. Kauno politechnikos institutas

Alvydas Pranas Steponavičiaus (g. 1943 m. gegužės 29 d. Kaune) – Lietuvos architektas urbanistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19531960 m. mokėsi Kauno 8-oje vidurinėje mokykloje. 1960–1966 m. studijavo KPI Statybos fakultete, įgijo architekto urbanisto specialybę.

1966–2004 m. su pertraukomis dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale. 19671968 m. KPI Gyvenviečių planavimo katedros asistentas. 19871990 m. Kauno miesto vyriausiasis architektas. 2004–2014 m. savivaldybės įmonės „Kauno planas“ projektų vadovas.

Nuo 1967 m. Lietuvos architektų sąjungos narys, 1982–1990 m. sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas – Kauno skyriaus pirmininkas. 19881994 m. Lietuvos automobilių klubo viceprezidentas. Kauno architektūrinės urbanistinės ekspertų tarybos (KAUET) narys. Organizacijos „Vieningas Kaunas“ narys. [1]

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1967 m. IV mikrorajonas Kaune, Dainavos gyvenamajame rajone (14 000 gyventojų): projektas, darbo dokumentacija, autorinė priežiūra, autorius.
  • 1971 m. Draugystės parkas (Taikos gyvenamojo rajono parkas): detalusis planas, techninis darbo projektas, autorinė priežiūra, autorius, projekto vadovas. Dendrologijos autorė Raimonda Augustienė.
  • 1974–1978 m. Kauno centrinės dalies detalusis planas: autorius (su arch. Jurgiu Zagorsku ir inž. J. Sodaičiu), projekto vadovas.
  • 1981–1988 m. Šilainių II mikrorajonas Kaune: konkursas, projektas, darbo dokumentacija, autorinė priežiūra, autorius (su arch. Aldona Tatariūniene), projekto vadovas.
  • 1983 m. Kalniečių III mikrorajonas Kaune: konkursas, techninis projektas, darbo dokumentacija, autorinė priežiūra.
  • 1983 m. Varnių g. tiltas per Nerį ir pėsčiųjų tiltas per geležinkelį ties Kauno geležinkelio stotimi: architektūros autorius.
  • 2000–2006 m. Kauno HE statinių rekonstrukcija: architektūros autorius.
  • 2003 m. Pėsčiųjų perėja po geležinkelio stoties aikšte Kaune: autorius.
  • 2004 m. Kražių kolegijos aikštės sutvarkymo projektas: autorius.
  • 2004 m. Marvelės g. rekonstrukcijos detalusis planas: autorius, projekto vadovas.
  • 2005 m. Kauno apskrities bendrasis planas: autorius (su kitais), projekto vadovas
  • 2006–2012 m. Kauno rajono, Kėdainių rajono ir miesto, Prienų rajono ir miesto bendrieji planai: autorius (su kitais), projekto vadovas.
  • 2007 m. Raseinių rajono savivaldybės bendrasis planas: autorius (su kitais), projekto vadovas.
  • 2009 m. Logistikos terminalo Karmėlavoje, Laisvosios ekonominės zonos ir Oro uosto transportiniai ryšiai su Vilniumi: urbanistinis eskizas, autorius (su Laurynu Byla).
  • 2010–2012 m. Dotnuvos, Joniškio, Josvainių, Miežiškių, Smilgių, Vadoklių, Vilkaviškio miestelių bendrieji planai: urbanistinės dalies autorius.
  • 2012–2013 m. Kauno miesto 2013–2023 m. Bendrasis planas: bendraautoris koncepcijos dalyje.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1983 m. SSRS Ministrų Tarybos premija, už Kalniečių gyvenamojo rajono planavimą ir statybą (su kitais)
  • 2004 m. Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklas
  • 2013 m. „Architektūros“ riterio ordinas [2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kas yra kas Lietuvoje: kraštiečiai. – Kaunas: Neolitas, 2008. – 779 p.
  2. http://www.kamane.lt/layout/set/print/Aukso-fondas2/Architektu-apdovanojimai/Architekturos-riteris

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]