Alvise Vivarini

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Alvizė Vivarinis (it. Alvise Vivarini, apie 1442-53 – apie 1504 m.) – italų ankstyvojo renesanso dailininkas iš Venecijos.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alvizė Vivarinis (dar vadintas Luidžiu Vivariniu) gimė 14421453 m. laikotarpyje dailininkų giminėje, tikriausiai Murane prie Venecijos. Jo tėvas Antonio Vivarini ir dėdė Bartolomeo Vivarini buvo dailininkais. Anksčiausias pasirašytas Alvizės darbas yra religinis poliptikas Montefiorentino vienuolynui, datuotas 1476 m. (dabar Markės nacionalinėje galerijoje). Alvizės stiliui būdingos jo tėvo gotikinio stiliaus apraiškos. Po to jo stilių paveikė Andrea Mantenja, Džovanis Belinis ir Antonelas da Mesina. Ypač pastarojo įtaka buvo ryški. Alvizės darbai tikriausiai nelabai atitiko tų laikų užsakovų skonį: nėra žinomas nei vienas užsakymas jam Venecijoje ištisą dešimtmetį. Pagrindiniai Alvizės darbai buvo atlikti provincijos miestuose. Garsiausiu jo darbu įvardijamas altorinis paveikslas Santa Maria dei Battuti bažnyčiai Belune (sunaikintas 2-ojo pasaulinio karo metu Berlyne). 1488 m. Alvizė išsikovojo teisę dirbti Dožų rūmų Didžiojoje tarybos salėje lygiomis teisėmis su Džovaniu Beliniu. Dožų rūmuose atliko tris pasakojamojo pobūdžio scenas, kurias pagyrė Džordžas Vazaris. Šie darbai pražuvo 1577 m. gaisre. Po šių darbų į Alvizę atkreipė dėmesį labiau pasiturintys venecijiečiai ir dailininkas gavo reikšmingesnių užsakymų. Alvizė Vivarinis mirė 1503 − 1505 metų laikotarpiu. Jo mokiniu tikriausiai buvo Lorencas Lotas.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka