Aloyzas Vytas Stankevičius
| Aloyzas Vytas Stankevičius pranc. Alain Stanké | |
|---|---|
| |
| Aloyzas Vytas Stankevičius 2010 m. | |
| Gimė | 1934 m. birželio 11 d. Kaunas |
| Sutuoktinis (-ė) | Marie-José Beaudoin Josette Ghedin |
| Vaikai | Daniel, Brigitte, Claudie, Sophie |
| Veikla | Kanados žurnalistas, Kanados lietuvių visuomenės veikėjas |
| Alma mater | Monrealio universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Aloyzas Vytas Stankevičius (pranc. Alain Stanké; g. 1934 m. birželio 11 d. Kaune) – Kanados žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, komentatorius, Kanados lietuvių visuomenės veikėjas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1951 m. Paryžiuje baigė gimnaziją. Nuo 1951 m. Monrealio universitete studijavo prancūzų literatūrą.
Dirbo radiofone, savaitraščių „Radiomonde“ ir „Samedi-Dimanche“ korespondentas, 1953-1961 m. – „Le Petit Journal“ reporteris, nuo 1961 m. – Paryžiaus dienraščio „France-Soir“ ir žurnalo „Figaro Magazine“ korespondentas, laisvas žurnalistas. 1956 m. išrinktas Kanados prancūzų žurnalistų sąjungos direktoriumi. Dalyvauja lietuvių veikloje, Kanados lietuvių spaudoje. [2]
1961-1971 m. leidyklos „Les Éditions de l’Homme“, 1975 m. nuosavos leidyklos „Les Éditions internationales Alain Stanké“, „Stanké International“ (Paryžius) ir nuo 1976 m. „Les Éditions Libre Expression“ vadovas.[3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Autobiografinės knygos prancūzų kalba:[1]
- Des barbelés dans ma mémoire (Spygliuotos vielos mano atminty), 1969 m.
- Lituanie – L’Indépendance en pleurs ou en fleurs (Lietuva – Nepriklausomybė su ašara ar su gėlėmis), 1990 m.
- Ceci n’est pas un roman, c’est ma vie (Čia ne romanas, bet mano gyvenimas), 2010 m.
Autobiografinės knygos lietuvių kalba:
- Net prisimint skaudu. Mano pirmasis gyvenimas: karas ir nežinia; Lietuva ir Vokietija, 1940–1945 (iš pranc. k. vertė Stasė Banionytė), 2023 m.
- Ar yra gyvenimas po karo? Mano antrasis gyvenimas: atgimimas ir viltis; Prancūzija, 1945–1951 (iš pranc. k. vertė Stasė Banionytė), 2023 m.
- Tarytum pasaka! Mano trečiasis gyvenimas: laisvė ir begalinės galimybės; Kanada nuo 1951 iki dabar (iš pranc. k. vertė Stasė Banionytė), 2023 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1998 m. – Kanados ordinas;
- 2003 m. – Kvebeko nacionalinis ordinas;
- 2023 m. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Aloyzas Vytas Stankevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 469 psl.
- ↑ Alain Stanké. Asmeninė svetainė