Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Koordinatės: 54°43′3.29″ š. pl. 23°6′55.11″ r. ilg. / 54.7175806°š. pl. 23.1153083°r. ilg. / 54.7175806; 23.1153083
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°43′3.29″ š. pl. 23°6′55.11″ r. ilg. / 54.7175806°š. pl. 23.1153083°r. ilg. / 54.7175806; 23.1153083

Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Vilkaviškio
Savivaldybė Vilkaviškio rajonas
Gyvenvietė Alksnėnai (Vilkaviškis)
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1925 m.

Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Alksnėnų kaime, 7 km į vakarus nuo Pilviškių. Liaudies architektūros formų. Parapijoje veikia Mažučių koplyčia.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alksnėnai 1673 m. paskirti Virbalio dominikonų vienuolynui. 1867 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima ir 1784 m. Koplyčioje 1906 m. buvo ketveri atlaidai per metus.

1918 m. pradėta statyti klebonija. 1921 m. įkurta parapija. Jai iš Alksnėnų dvaro duota 9 ha žemės. Klebonas G. Citavičius su parapijiečiais koplyčią padidino; ji tapo bažnyčia. 1925 m. įsteigta pavasarininkų kuopa.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Panevėžio vyskupijos ištremtas kanauninkas Bronius Antanaitis suremontavo Alksnėnų bažnyčią, sutvarkė kleboniją. Po jo 26 metus klebonavo Vincentas Kizlaitis (18951980).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė. Yra 3 altoriai. Bažnyčios interjero erdvė trinavė. Presbiterijos gilumoje įrengtas pagrindinis, neobarokinis altorius. Jis pagamintas XX a. nežinomo autoriaus pagal XVII a. altoriaus elementų pavyzdžius – tai retas atvejis mūsų mažojoje architektūroje. Nežinomo autoriaus sukurta „Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu“ skulptūra didžiajame altoriuje – profesionali, įdomios ikonografijos ir kompozicijos, išraiškingos plastikos. Tokių XVI a. I p. skulptūrų Lietuvoje išlikę labai mažai.[2] Vertingos ir kitų šventųjų senosios skulptūros, dekoratyviniai biustai, altorių fragmentai, kurie paveldėti iš senesnės šios vietos koplyčios, o į šią koplyčią buvo patekę iš kitų nežinomų bažnyčių.[3]

Šventorius apmūrytas. Jame yra kapinės; čia palaidotas 1941 m. birželio 22 d. bolševikų nukankintas kunigas Justinas Dabrila (1905-1941).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]