Algirdas Ramanauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Algis Ramanauskas)
Algirdas Ramanauskas
Gimė 1970 m. lapkričio 27 d. (53 metai)
Vilnius
Gyven. vieta Vilnius
Tautybė Lietuvis
Pilietybė Lietuva
Tėvai Plk. ltn. Eduardas Ramanauskas
Marija Ramanauskienė
Sutuoktinis (-ė) Rasa Ramanauskienė[1][2]
buv. Vilma
Vaikai Adomas Dovydas
Šeima Sesuo teisininkė Elena[3]
Partija TS-LKD (nuo 2004 m.)
Išsilavinimas Nebaigtas aukštasis
Alma mater Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

Algirdas Ramanauskas (pseudonimas Algis Greitai; g. 1970 m. lapkričio 27 d. Vilniuje) – lietuvių pramogų verslo veikėjas. Radijo ir televizijos laidų vedėjas, aktorius, buvęs muzikantas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu kelias vasaras leido pionierių stovykloje „Jaunasis Dzeržinskietis“.[4] Studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, nebaigė. Buvo UAB „Darnaus Juoko Vajus“ komercijos direktorius.

Veikla televizijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Ramanauskas su kolega Rimu Šapausku sukūrė humoro projektą „Radioshow“, kuris pirma transliuotas radijo eteryje. 1995 m. persikėlė į LNK. Transliuota nepastoviai, ne kartą keista transliuojanti televizija ir radijas. Nuo 2005 m. transliuota stotyje „Vox Maris“.

Buvo TV3 infošou „Be Tabu“ ir „Be Tabu Savaitė“ vedėju. LNK televizijoje A. Ramanausko ir R. Šapausko duetas kūrė laidą „Orbita“. Tuo pačiu metu buvo transliuojamas solinis A. Ramanausko personažo Zbignevo „ZBTV“ šou, vėliau su R. Šapausku kūrė TV laidą „Ragai“, kurioje įkūnijo meistro Broniaus personažą. 2004–2007 m. vedė laidą „Nacionalinė muzikos lyga“. Kelerius metus (iki 2012 m.) laidoje „Dviračio šou“ kūrė peliuko Sūrskio personažą.

2006 m. sausio 13 d. A. Ramanauskas su kolega R. Šapausku, persirengę jų kuriamos humoristinės laidos „Ragai“ personažais Broniumi ir Česlovu, su kameromis pasitiko po 12 metų kalinimo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lukiškėse paleistą buvusį prosovietinės komunistų partijos lyderį, profesorių Mykolą Burokevičių ir veržėsi iš jo paimti interviu. Tai nepatiko Burokevičiaus kolegai, buvusiam „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui, kuris, nustumdamas Ramanauską, smogė į ranką ir kaktą. Valerijui Ivanovui teismas skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.[5]

2007 m. vedė LNK laidą „Le Broniaus šou“ kaip prancūzų kilmės lietuvis Le Bronjus. 2008 m. kartu su Inga Jankauskaite vedė LNK muzikinį šou „Žvaigždžių duetai 2“, 2009 m. – LNK žaidimą–viktoriną „Vienas prieš visus“, humoro laidą „Nr. 1“ bei „Supertortas“. 2009–2011 m. – LNK talentų šou „2 minutės šlovės“ komisijos pirmininkas. 2009 m. su aktore Renata Kutinaite, o 2010 m. su aktore Inga Norkute – LNK „slaptos kameros“ tipo laidos „Pričiupom!“ vedėjas.[6] 2010 m. kartu su Marium Jampolskiu – LNK muzikinio projekto „Lietuvos daina“ vedėjas, [7] o nuo 2011 m. kartu su juo – LNK šou „Supermiestas“ vedėjai. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. kartu su Rimante Kulvinskyte – LNK šou „Dainuok, jei gali“ vedėjas.

2012 m. vėl tapo LNK muzikinio šou „Žvaigždžių duetai“ („Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova“) vedėju (porininkas – Rolandas Vilkončius). Po to pasitraukė iš LNK televizijos ir po daugiau nei 10 metų grįžo į TV3. Kartu su aktore Ineta Stasiulyte dalyvavo šokių projekte „Šok su manimi“ (pasitraukė po trijų laidų), yra vienas iš infošou „Be komentarų“ bei humoro laidos „Stebuklų šalis“ vedėjų (kartu su Jurijumi Smoriginu, Vytautu Šapranausku, Mindaugu Stasiuliu ir Džiugu Siaurusaičiu). Taip pat per TV3 rodyta dokumentinė laida „Misija Afganistanas“, kurios Ramanauskas buvo vienas kūrėjų.

Nuo trečio sezono (2014 m.) veda BTV pramoginį šou „Muzikinė kaukė“.

2015 m. pakaitomis su Andriumi Užkalniu vedė Info TV laidą „Algis Ramanauskas Plius“[8].

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. tapo Tėvynės sąjungos Vilniaus miesto skyriaus nariu.[9] Po 2010 m. Baltic Pride sustabdė veiklą TS-LKD.[10] Galimai dėl šių motyvų nedalyvavo savivaldybių rinkimuose TS-LKD sąrašuose.[11]

2007–2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Kita veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. su Dariumi Karveliu įkūrė muzikos grupę „Svastikos Sukitės Greitai“ (sutr. SSG), kurioje dainavo V. Riaubiškytė. 1995 m. filialinė „Svastikos Sukitės Greitai“ grupė „Gimtadienis“ išleido pirmąjį pop muzikos albumą „Ar Tau Meilė“. 1994 m. SSG išleido studijinį albumą „Radioshow“. Vėliau ilgą laiką buvusi neaktyvi, grupė atgimė 2008 m., vokalistu pasikvietus buvusį kapelos „Ventukai“ narį Dovydą Kumpikevičių. 2009 m. išleido albumą „Gyvai“. Garsesnės grupės dainos – „Atbėgo Kariūnai, Sušaudė Brazauską“, „Mano Katė Mėgsta Šaudyt“ ir kt. Atlieka ne tik savos kūrybos, bet ir Joy Division, Frank Sinatra ir Steely Dan koverius.

Suvaidino estų komedijoje „Made in Estonia“, AXX demonstruotuose E. Vėlyvio filmuose „Matvaju“ bei „Mazgas“, taip pat „Zero“, Kęsto Gudavičiaus „Keturios susikertančios tiesės“, Vyto Dambrausko filme „Painiava“[12].

2010 m. pasirodė grupės InCulto eurovizinės dainos „Eastern European Funk“ vaizdo klipe. 2010 m. gruodžio 10 d. vykusį savo renginį, skirtą Lietuvos emigrantams Airijoje, A. Ramanauskas užbaigė žodžiais „eikit jūs visi n**ui“. Po to šou organizatoriai atsiprašė žiūrovų ir grąžino pinigus už bilietus.[13]

2012 m. gruodžio 31 d. „Facebook“ paskyroje paskelbė „Metų Šūdai“, kuriuos įvardino kaip „Ryškiausios praėjusių 2012-ųjų beždžionės“, apdovanojimų laureatus. Nominacijose „Metų šūdamorfozė“, „Metų Apsišikimas“, „Metų Šūdinoji Trejybė“, „Metų Šūdback“, „Metų Šūdų Maišas“, „Metų Pavydi Žiurkė“, „Metų Durnius“ ir kt. necenzūriniais žodžiais išvadinęs laidų vedėją Andrių Rožicką, [14] prieš mėnesį mirusį Seimo narį Julių Veselką, BNS vyr. redaktorių ir direktorių Artūrą Račą ir kt., „Metų idioto“ apdovanojimą skyrė LR ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui, išvadinęs jį „skystakiaušiu fūfeliu“ bei pasiūlęs „nu įsigykit linzes, jopšichmat'! Nemalonu, kad mūsų šalies premjeras atrodo kaip koks prietaisas“. Lietuvos socialdemokratų partija dėl A. Ramanausko komentarų apie A. Butkevičių kreipėsi į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą bei TV3 vadovybę.[15] Apskųstas TS-LKD Priežiūros komitetui (skundą pateikė partijos kolega teisininkas Petras Ragauskas.[16]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Maželytė, Edita (2014-08-14). „A. Ramanauskas vedė savo išrinktąją: visi kažkodėl galvojo, kad mes seniai susituokę“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  2. https://www.zmones.lt/naujiena/algis-ramanauskas-greitai-siauliuose-susituoke-su-gyvenimo-drauge-rasa-yk51K8veQAK
  3. https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2007/12/11/news/sunaus-siela-isduoda-motinos-saugomas-laiskas-nuotraukos--5929817
  4. „Ramanauskas 20230712 MANTAS KATLERIS vieša versija“. Algis Ramanauskas. 2023-07-23. Nuoroda tikrinta 2023-08-03.
  5. www.delfi.lt Už A. Ramanausko sumušimą V. Ivanovui – laisvės apribojimai
  6. www.klubas.lt Nauja A. Ramanausko partnerė laidoje „Pričiupom“ – Inga Norkutė
  7. www.delfi.lt Vietoj žadėtos moters M.Jampolskį suporavo su A.Ramanausku[neveikianti nuoroda]
  8. http://zmones.lrytas.lt/tv-antena/draugai-andrius-uzkalnis-ir-algis-ramanauskas-tures-bendra-laida.htm Archyvuota kopija 2015-10-30 iš Wayback Machine projekto.
  9. „A.Ramanauskas-Greitai įstojo į Konservatorių partiją“. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2004-02-09. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  10. Po eitynių „Už lygybę“ narystę Tėvynės sąjungoje sustabdė A.Ramanauskas-Greitai[neveikianti nuoroda]
  11. A.Ramanauskas-Greitai nebedalyvaus savivaldos rinkimuose TS-LKD sąraše
  12. www.posh.lt Nepagražinta asmenybė – A. Ramanauskas – Greitai
  13. Per humoro vakarą Dubline A.Ramanauskas-Greitai Airijos lietuvius pasiuntė toli Archyvuota kopija 2013-02-06 iš Wayback Machine projekto.
  14. www.klubas.lt Iškoneveiktas Andrius Rožickas susirūpino Algio Ramanausko sveikatos būkle
  15. www.15min.lt Socialdemokratai kreipėsi į etikos komisiją dėl Algio Ramanausko komentarų, kad premjeras Algirdas Butkevičius yra „Metų idiotas“
  16. www.15min.lt Algis Ramanauskas apskųstas TS-LKD Priežiūros komitetui

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo