Algis Kariniauskas
| Algis Kariniauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1953 m. vasario 3 d. Vilnius |
| Mirė | 2009 m. liepos 20 d. (56 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Giedrė Riškutė |
| Veikla | dailininkas, scenografas, dailės dėstytojas |
| Organizacijos | 1978–1984 m. Kauno muzikinis teatras; 1984–1991 m. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras; 1987–1990 m. dailės institutas; nuo 1999 m. Vilniaus dizaino kolegija |
| Pareigos | Kauno muzikinio teatro vyriausias dailininkas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dailininkas-statytojas, Lietuvos dailės instituto dėstytojas, Vilniaus dizaino kolegijos docentas |
| Alma mater | Vilniaus dailės akademija |
Algis Kariniauskas (1953 m. vasario 3 d. Vilniuje – 2009 m. liepos 20 d. ten pat, palaidotas Antakalnio kapinėse) – lietuvių scenografas, tapytojas.[1][2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Algis Kariniauskas 1978 m. Lietuvos dailės institute baigė tapybos ir scenografijos studijas 1978–1984 m. dirbo Kauno muzikinio teatro vyriausiuoju dailininku, 1984–1991 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dailininku-statytoju. 1987–1990 m. dėstė Lietuvos dailės institute. 1990–2003 kartu su žmona Giedre Riškute bendradarbiavo galerijoje „P&S“ Vokietijoje. Nuo 1999 m. Vilniaus dizaino kolegijos docentas.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1976 m. metų dailininkas Algis Kariniauskas sukūrė kostiumus ir scenografijas beveik trisdešimčiai spektaklių Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (R. Kaškausko „Kai vėl atskris drugelis…“, 1977 m.), Kauno muzikiniame teatre Džiakomo Pučinio operai „Džanis Skikis“ 1979 m., Bendžiamino Briteno operai „Albertas Heringas“ 1981 m.), Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Algimanto Bražinsko operai „Kristijonas“ 1985 m., Džoakino Rosinio operai „Vedybų vekselis“ 1986 m., Piotro Čaikovskio baletui „Spragtukas“ 1987 m.), Erfurto operos ir baleto teatre (1989 m.), Klaipėdos muzikiniame teatre (Džoakino Rosinio operai „Sevilijos kirpėjas“ 1996 m., A. Honegero oratorijai „Žana d’Ark ant laužo“ 1998 m., Imrės Kalmano operetei „Monmartro žibuoklė“ 1999 m., Viktoro Kuprevičiaus „Batuotas katinas“ 2001 m.), Kauno kameriniame teatre (E. Ionesko „Karalius miršta“ 1986 m.) ir kituose teatruose.
Nuo 1983 m. dailininkas Algis Kariniauskas surengė per dvidešimt personalinių tapybos parodų Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Vokietijoje, Čekijoje. Dalyvavo apžvalginėse dailės parodose Taline, Toronte, Vilniuje, Budapešte, Kopenhagoje, Šiauliuose ir kt. Algis Kariniauskas bendradarbiavo su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi, sudarymas parodų „Didžioji lietuvių scena“ ir „Lietuvių kūryba svetur“ ekspozicijas.
Dailininko Algio Kariniausko kūrybą dokumentuota Vokietijoje išleistame personaliniame video kataloge. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Maskvos Centrinis A. Bachrušino vardo teatro muziejus, Lietuvos Respublikos ambasada Danijoje, privatūs kolekcininkai.
Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Algis Kariniauskas buvo Lietuvos dailininkų ir Lietuvos teatrų sąjungų – narys.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algis Kariniauskas(parengė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
- ↑ „Lietuva neteko dailininko-scenografo Algio Kariniausko“. delfi.lt. Delfi. 2009-07-22. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.