Pereiti prie turinio

Algirdo žygis į Smolenską ir Brianską (1356)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algirdo žygis į Smolenską ir Brianską (1356)

Kunigaikščio Vasilijaus mirtis, LDK kariuomenės įsiveržimas į Brianską, iliustracija iš Iliustruotojo metraščių sąvado
Data 1356 m. vasara
Vieta Brianskas, Smolenskas
Rezultatas LDK pergalė
Konflikto šalys
Lietuvos didžioji kunigaikštystė Smolensko kunigaikštystė
Briansko kunigaikštystė
Vadovai ir kariniai vadai
Algirdas

Algirdo žygis į Smolenską ir Brianską – 1356 m. pabaigoje įvykusi LDK valdovo Algirdo vadovaujamų pajėgų karinė kampanija prieš Smolensko kunigaikštystę ir Briansko kunigaikštystę, kurios metu Lietuvos pajėgos užėmė Brianską ir prisijungė Briansko kunigaikštystę.[1]

Žygis negausiai aprašytas slavų metraščiuose.[2] Žinoma, kad žygio metu Algirdo pajėgos apsiautė Smolenską ir Brianską. Algirdo žygis greičiausiai buvo mėginimas pasinaudoti XIV a šeštojo dešimtmečio viduryje Brianske prasidėjusia vidaus kova dėl valdžios bei neleisti Smolensko kunigaikščiams įsitvirtinti Brianske. XIV a. viduryje Brianskas buvo tapęs Černigovo kunigaikštystės centru.

Po neilgos apsiausties Lietuvos kariuomenė užėmė Brianską. Briansko kunigaikštystės valdymą Algirdas atidavė vienos iš dėl valdžios kovojusių vietos didikų giminių – Olgovičių atstovui Romanui Michailovičiui.[3] Pastarasis vėliau tapo ir Vytauto vietininku Smolenske.

Smolensko apsiaustis nebuvo sėkminga ir metų pabaigoje buvo nutraukta.[4] Vietos metraščiuose nurodoma, kad lietuvių pajėgos nusiaubė Smolensko apylinkes ir grįžo į Lietuvą.[2]

Brianskas su nedidelėmis pertraukomis (1408 m. stovėjimo prie Ugros upės metu trumpam buvo užimta Maskvai tarnavusių totorių) Lietuvos valdžioje išbuvo iki 1500 m, kai miestą užėmė ir kunigaikštystę prisijungė Maskvos didžioji kunigaikštystė. 1370 m. po maskvėnų antpuolio Briansko valdymą Algirdas atidavė savo sūnui Dmitrijui Algirdaičiui.

  1. Briansko kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. 2,0 2,1 Полное собрание русских летописей. Т. 15. Вып. 1. Стб. 65.
  3. Безроднов В. С. KНЯЗЬЯ БРЯНСКИЕ, ИХ ПРОИСХОЖДЕНИЕ И ПОТОМСТВО
  4. Соловьев, Сергей Михайлович (1820–1879)., История России с древнейших времен, p. 298.