Algirdas Kratulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algirdas Kratulis
Gimė: 1935 m. rugpjūčio 18 d.
Surdegis, Panevėžio apskritis
Mirė: 2008 m. vasario 26 d. (72 metai)
Vilnius
Veikla: žurnalistas, leidėjas, redaktorius
Alma mater: Vilniaus universitetas

Algirdas Kratulis (1935 m. rugpjūčio 18 d. Surdegyje, Panevėžio apskritis – 2008 m. vasario 26 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas, leidėjas, redaktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Anykščių rajono Surdegio pradžios mokyklą, Panevėžio berniukų gimnaziją. 19531955 m. baigė Panevėžio pedagoginę mokyklą, 19551958 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete, buvo jo daugiatiražio laikraščio „Tarybinis studentas“ atsakingasis sekretorius, bet studijų nebaigė. 1976 m. neakivaizdžiai Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė žurnalistikos specialybę.

19581963 m. dirbo žurnalo „Jaunimo gretos“, 19631965 m. – žurnalo „Švyturys“ redakcijose, nuo 1965 m. – leidyklos Mintis mokslo populiarinimo redakcijoje, kur rengė leidinių seriją „Mokslo naujienos visiems“. Nuo 1967 m. Lietuvos valstybinės televizijos ir radijo komitete rengė jaunimo ir visuomenines radijo laidas, televizijos laidas jaunimui, vadovavo televizijos literatūros ir meno laidų redakcijai, dirbo „Telefilme“, 19891993 m. savaitraščio „Kalba Vilnius“ vyriausias redaktorius. Dirbdamas televizijoje, parašė spektaklių, vidėofilmų scenarijų, rengė laidų ciklus „Versmės“, „Mūsų kalba“, „Rašytojai ir knygos“, pramoginį serialą „Buvo buvo kaip nebuvo“, sukūrė kelių dokumentinių filmų, daugiau kaip 20 televizijos apybraižų scenarijus.

Nuo 1993 m. dirbo UAB „Pozicija“, redagavo leidinius „Pozicija“, „Pozicija. Nuomonės“ ir 19961998 m. – „Meilės istorijos“. [1] Išėjęs į pensiją redagavo Lietuvos karaimų bendrijos rengiamą knygą apie Trakų karaimus, buvusių politinių kalinių spaudai rengiamus memuarus, informacinius leidinius apie juos. Nuo 1996 m. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos narys, vienas iš šios sąjungos leidinio „Varpas“ atkūrėjų ir jo nuolatinis talkininkas.


Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mašinos? – Negali būti!, mokslo populiarinimo informacinis leidinys, 1964 m.
  • Patentas Nr. 2383319, mokslo populiarinimo informacinis leidinys, 1966 m.
  • Delfinai: gal mūsų broliai?, mokslo populiarinimo informacinis leidinys, 1968 m.
  • Riteriai, paaugliai ir dangoraižiai, mokslo populiarinimo informacinis leidinys, 1968 m.
  • Permainų knyga, publicistika, 1990 m.
  • Ko nepasakė Solženycinas, publicistika, 1998 m.

Scenarijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 245 psl.