Algirdas Kačanauskas

Algirdas Kačanauskas (1917 m. sausio 3 d. Peterburge, Rusija – 1977 m. gegužės 9 d. Brukline, JAV) – teisininkas, chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kultūros veikėjas.

Biografija

Augo muzikalioje kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko šeimoje, kur įgijo ir muzikinių žinių. 1935 m. baigęs Kauno jėzuitų gimnaziją, iki 1939 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1940 m. baigė karo mokyklą, o 1929–1934 m. ir 1940–1941 m. studijavo Kauno muzikos mokykloje ir konservatorijoje. Buvo subūręs estradinį vyrų oktetą ir daug koncertavo.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1946–1947 m. muzikos studijas tęsė Štutgarto aukštojoje muzikos mokykloje pas G. Albrechtą. 1945 m. Würzburge suorganizavo Lietuvių meno kolektyvą „Sietyną“, kuriam vadovavo iki 1948 metų. 1949–1950 m. buvo Schwäbisch Gmünd stovyklos komiteto pirmininkas ir gimnazijos muzikos mokytojas, 1950 m. – Heilbrono lietuvių komiteto pirmininkas ir tarptautinės stovyklos komiteto vicepirmininkas.

1950 m. atvyko į JAV ir netrukus pradėjo vargonininkauti lenkų parapijoje Harrisone, NJ, Dievo Motinos Sopulingosios lietuvių parapijoje Kearny, NJ, ir Šv. Teresės lenkų bažnyčioje Lindene, NJ. Kurį laiką vargonininkavo Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapijoje Elizabethe, NJ. Visur buvo subūręs ir chorus, kurie giedodavo bažnyčiose ir dalyvaudavo tautiniuose renginiuose.

1951–1955 m. vadovavo „Aitvarų“ kvartetui, nuo 1951 m. kūrybingai dirbo su „Rūtos“ ansambliu Newarke, NJ. Ansambliui su pertrauka vadovavo iki 1966 m. Be mišriojo choro, ansamblis turėjo tautinių šokių ir vaidintojų grupę – iš viso per 60 atlikėjų. Ansamblis koncertavo JAV ir Kanados miestuose, dalyvavo radijo ir televizijos laidose ir įvairiuose tautiniuose renginiuose, įdainavo plokštelių, visur uoliai propagavo lietuvišką dainą ir šokį.

Persikėlęs į Brukliną, iki mirties vargonininkavo ir vadovavo chorui Apreiškimo lietuvių parapijoje. Be daugelio giesmių ir dainų, mišrusis choras (13 moterų ir 25 vyrai) atliko ir stambių kūrinių: Georgo Frydrycho Hendelio oratoriją „Mesijas“, G. Faurė „Requiem“, Česlovo Sasnausko „Requiem“, Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“, Džoakino Rosinio „Stabat Mater“, G. Šukio „Mišias Taikos karalienės garbei“ ir kt. Choras pirmavo Niudžersio valstijoje, buvo kviečiamas giedoti ir amerikiečių bažnyčiose. Tiek pasaulietinius, tiek bažnytinius chorus parengdavo Niujorko ir Niudžersio apskričių bei JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėms, Pasaulinių parodų Lietuvių dienų koncertams.

A. Kačanauskas dalyvavo ir visuomeniniame gyvenime. 1964 m. Niujorke buvo Pasaulinės Lietuvių dienos muzikos sekcijos vadovas ir jungtinio choro dirigentas, taip pat 1971 m. 4-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės Čikagoje jungtinio choro dirigentas. Buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys, Niujorko-Niudžersio šios sąjungos provincijos narys, nuo 1967 m. – Centro valdybos narys, 1974 m. buvo išrinktas Centro valdybos pirmininku, apie metus buvo žurnalo „Muzikos žinios“ redaktorius, rašė „Darbininke“, „Vienybėje“ ir kituose leidiniuose, harmonizavo keletą lietuvių liaudies dainų. Turėjo absoliučią muzikinę klausą, gerą atmintį ir oratoriaus talentą.

Šaltiniai

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.