Alfonsas V Afrikietis
| Alfonsas V Afrikietis | |
|---|---|
 | |
| Alfonsas V Afrikietis (XVII a. graviūra) | |
| Avisos | |
| Gimė | 1432 m. sausio 15 d. Sintra, Portugalijos karalystė |
| Mirė | 1481 m. rugpjūčio 28 d. (49 metai) Sintra, Portugalijos karalystė |
| Palaidotas (-a) | Bataljos vienuolynas |
| Tėvai | Eduardas I, Eleonora Aragonietė |
| Sutuoktinis (-ė) | Izabelė (1447–1455) Chuana (nuo 1475) |
| Vaikai | Jonas, Šv. Joana, Jonas II |
| Religija | katalikybė |
 | |
| Portugalijos karalius | |
| Kelintas | 10 |
| Ėjo pareigas | 1438 – 1481 |
| Pirmtakas | Eduardas I |
| Įpėdinis | Jonas II |
 Vikiteka | Alfonsas V Afrikietis |
| Parašas | |
 | |
Alfonsas V Afrikietis (port. Afonso V, o Africano, 1432 m. sausio 15 d. – 1481 m. rugpjūčio 28 d.) – Portugalijos karalius, valdęs 1438–1481 m. ir pagarsėjęs karo žygiais į Afriką.
Priklausė Avisų dinastijai, karaliaus Eduardo ir Eleonoros Aragonietės sūnus. Karaliumi tapo būdamas 6-erių metų, tačiau už jį valdė regentas, dėdė Pedras (Koimbros kunigaikštis). Alfonsas ir Pedro dukra Izabelė buvo sutuokti. Alfonso ir Pedro santykiai pašlijo, kai jo pusiau brolis, Bragansos kunigaikštis Alfonsas įtikino karalių nusikratyti regento Pedro. Priešprieša baigėsi 1449 m. gegužės 20 d. Alfarobeiros mūšiu, kuriame Alfonso V ir Alfonso Bragansos kunigaikščio pajėgos nukovė Pedrą.[1]
1458–1471 m. kariavo Šiaurės Afrikoje – 1458 m. užėmė Alkaser Segerą, 1463 m. Kasablanką, 1471 m. Arzilą ir Tanžerą. Kadangi jo žmona Izabelė buvo mirusi, 1475 m. vedė velionio Kastilijos karaliaus Henriko IV dukterį Chuaną, dėl kurios kilo karas dėl Kastilijos sosto paveldėjimo. Alfonsas V siekė užimti Kastilijos sostą, bet po 1476 m. Toro mūšio pripažino karalienės Izabelės šalininkų pranašumą. Po mūšio pasitraukė į Prancūziją, kur nesėkmingai bandė užsitikrinti Prancūzijos karaliaus Liudviko XI paramą. Tada jis paskelbė paliekantis sostą sūnui Jonui ir tampantis atsiskyrėliu. Visgi, buvo įkalbėtas grįžti į Portugaliją (1477 m.), ketino rengti naują puolimą prieš Kastiliją. 1479 m. galop pasirašė Alkasovašo sutartį, pagal kurią atsisakė pretenzijų į Kastilijos sostą, mainais gaudamas teisę Portugalijai valdyti kraštus į pietus nuo Kanarų salų. Netrukus po to vėl atsisakė sosto ir pasitraukė į Sintros vienuolyną, kur netrukus ir mirė.[1]
Jam valdant išleisti Alfonso ordonansai – pirmasis Portugalijos įstatymų rinkinys. Portugalija tapo viena pirmaujančių jūrų valstybių (Alfonso V Afrikiečio dėdė Henrikas Jūrininkas rengė jūrų ekspedicijas).[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Afonso V. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Alfonsas V Afrikietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
| |||||||||||||||||||
.svg)