Alfonsas Čekauskas
Alfonsas Čekauskas (1937 m. kovo 11 d. Šalnose, Taujėnų valsčiuje – 2019 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1966 m. baigė lituanistiką Vilniaus universitete. 1964–1974 m. mokytojavo, 1971–1974 m. Vilniaus 13-osios vidurinės mokyklos direktorius, 1975–1985 m. dirbo profsąjungų kultūros darbą.
Nuo 1985 m. buvo Lietuvos blaivybės draugijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, 1992–1994 m. pirmininkas. Nuo 1994 m. Baltų ainių draugijos pirmininkas, laikraščio „Baltų ainiai“ vyr. redaktorius. 2002 m. vienas Nacionalinės žalingųjų įpročių prevencijos tarybos įkūrėjų, prezidentas. Pasaulinio blaivybės ir humanizmo judėjimo (IOGT), Europos nerūkančiųjų teisių gynimo asociacijos (EUN), Šiaurės valstybių blaivybės judėjimų tinklo veikėjas. Propagavo blaivybę.[2]
2002 m. įkūrė kraštiečių draugiją „Kur Tas Šaltinėlis“, išrinktas jos prezidentu.
Palaidotas Vilniaus Jeruzalės kapinėse.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- XXI amžius ir tautos išlikimo pavojai, 2001 m.
- Mūsų kraštas, 2010 m.
- Raktas į gyvenimą, 2015 m.
Dainininkas solistas ir tenoras nuo 1962 m. Išleisti du kompaktiniai diskai „Dainuoja Alfonsas Čekauskas“, „Kur Tas Šaltinėlis“.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Alfonsas Čekauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-07-30. Nuoroda tikrinta 2023-10-11.
- ↑ Alfonsas Čekauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 274 psl.