Aleksandras Mačiūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aleksandras Mačiūnas
Maciunas.jpg
Gimė 1902 m. vasario 26 d.
Šiauliai
Mirė 1954 m. kovo 25 d. (52 metai)
Niujorkas
Vaikai Jurgis Mačiūnas
Veikla inžinierius elektrotechnikas, dėstytojas, lietuvių visuomenės veikėjas.
Alma mater Šarlotenburgo Aukštoji technikos mokykla Berlyne

Aleksandras Mačiūnas (1902 m. vasario 26 d. Šiauliuose1954 m. kovo 25 d. Niujorke, JAV) – inžinierius elektrotechnikas, dėstytojas, lietuvių visuomenės veikėjas.

„Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno tėvas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m., įsiveržus bermontininkams, buvo vienas iš partizanų būrių organizatorių, nuo spalio mėn. – Šiaulių apygardos partizanų štabo narys. 1919 m. gruodžio 6 d. paskirtas Šiaulių geležinkelio stoties komendantu.

1920 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1924 m. – Šarlotenburgo Aukštąją technikos mokyklą Berlyne. Besimokydamas dalyvavo Berlyno lietuvių studentų draugijos veikloje, buvo alpinistas, pasiekė keliolika metų išsilaikiusį Vokietijos alpinizmo rekordą.

Baigęs studijas dirbo „Siemens“ elektros bendrovėje Berlyne, 19261940 m. – šios bendrovės atstovas Kaune. Nuo 1926 m. – laikraščio „Naujoji gadynė“ bendradarbis, rašė į žurnalus „Tautos ūkis”, „Savivaldybė”. Dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, 19381940 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto adjunktas.

1928 m. susituokė su baleto šokėja Leokadija Saikauskaite-Matulioniene. 1930 m. jiems gimė dukra Nijolė, o 1931 m. – sūnus Jurgis, vėliau tapęs žinomu JAV menininku.

Bolševikams likvidavus „Siemens“ atstovybę, 19401944 m. dirbo Lietuvos energijos valdyboje ir Vytauto Didžiojo universiteto Elektros mašinų katedros vedėju.

1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją, kur dirbo JAV armijos dalinio elektrinėje ir dėstė Hanau persikėlėlių stovykloje elektromonterių kursuose. Nuo 1948 m. dirbo JAV projektavimo firmoje, dėstė Niujorko koledže, profesorius. 19491952 m. – Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų draugijos organizatorius ir pirmasis pirmininkas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]