Aleksandras Kriščiūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aleksandras Kriščiūnas (g. 1945 m. kovo 28 d. Kaune) – Lietuvos fizioterapinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kardiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1968 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1985 m. medicinos mokslų daktaras. 2004 m. Latvijos universiteto garbės daktaras.

19731991 m. dirbo Širdies ir kraujagyslių fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo institute; 19851991 m. Organizacinės ir metodinės laboratorijos vedėjas. Nuo 1991 m. Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas, nuo 1992 m. profesorius.

Nuo 1992 m. Lietuvos reabilitologų asociacijos valdybos pirmininkas, nuo 1996 m. Pasaulinės reabilitologų asociacijos medicinos tarybos narys, nuo 2003 m. Baltijos šalių reabilitologų asociacijos prezidentas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinio darbo pagrindinė sritis – ligonių ir neįgaliųjų reabilitacijos programų parengimas ir įgyvendinimas. Parašė daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dubens pragulos ir jų gydymas, su kitais, 1998 m.
  • Antrinė išeminės širdies ligos profilaktika, su kitais, 1999 m.
  • Sergančiųjų lėtinėmis nespecifinėmis plaučių ligomis funkcinės būklės nustatymas ir kineziterapija, su kitais, 1999 m.
  • Pragulų etiopatogenezė, konservatyvus gydymas ir profilaktika, su R. Savicku, 2005 m.
  • Reabilitacija, vadovėlis, su kitais, 1993 m. 2 leid. 1996 m.
  • Vidaus ligos, vadovėlis, su kitais, t. 1 1996 m.
  • Reabilitacijos pagrindai, vadovėlis, 2008 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras Kriščiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 78 psl.