Aleksandras Dvorkinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Crystal Clear app personal.png  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Aleksandras Dvorkinas (Алекса́ндр Леони́дович Дво́ркин, g. 1955 m. Maskva) – profesorius, istorikas, teologas ir naujųjų religinių judėjimų Rusijoje ekspertas.

1997 m. kovo 7 d. emigravo iš Rusijos į JAV. 1980 m. baigė Niujorko universitetą bakalauro laipsniu pagal specialybę „Rusų literatūra“ ir tęsė mokslus Šventojo Vladimiro stačiatikių dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1983 m. teologijos mokslų kandidato laipsniu. 1988 m. Fordhemo universitete Niujorke, vadovaujant teologui Joanui Mejendorfui, apgynė daktaro disertaciją „Ivanas Rūstusis kaip religinis tipas“. 1991 m. gruodžio 31 d. grįžo į Rusiją ir buvo priimtas į Maskvos patriarchato Religinio švietimo ir katekizacijos skyrių.

Nuo 1993 m. vadovauja Šventojo kankinio Ireniejaus, Liono arkivyskupo, Informacijos ir konsultacijų centrui (nuo 2003 m. – Religijotyros centras). Šis centras yra Europos sektantizmo tyrimų ir informacijos centrų federacijos (FECRIS) narys korespondentas.

Nuo 1993 iki 1999 m. – Rusijos stačiatikių universiteto bažnytinės istorijos profesorius. Dabar – Šventojo Tichono stačiatikių teologijos instituto Sektotyros katedros vedėjas. Jis yra Tarptautinio instituto šiuolaikiniam sektantizmui tirti „Dialog Centre“ viceprezidentas ir FECRIS direktorių tarybos narys. Maskvos patriarchato žurnalo „Prozrenije“ („Praregėjimas“) anti-sektantiškojo priedo atsakingasis redaktorius.

Devynių knygų (dešimtoji rengiama spaudai) autorius bei kitų 4 knygų redaktorius ir sudarytojas. Taip pat daugiau kaip 450 publikacijų 15 kalbų autorius. A. L. Dvorkino knygų bendras tiražas viršija 350 tūkstančių egzempliorių.

Aleksandras Leonidovičius Dvorkinas inicijavo Bhagavad Gitos uždraudimo teismą Rusijoje, siekdamas uždrausti ISKCON Bhagavad Gitos leidimą. 2012 m. kovo 21 d. Rusijos apeliacinis teismas atmetė A.Dvorkino peticiją ir palaikė žemesnės instancijos teismo sprendimą.[1][2]

2014 m. gegužę iš psichiatrinės klinikos į internetą buvo nutekinti A.Dvorkino dokumentai ir jų pagrindu pasirodė daug publikacijų žiniasklaidoje.[3] Dokumentai rodė, kad Aleksandras Dvorkinas ketverius metus (nuo 1973 m. iki 1977 m.) buvo psichiatriškai prižiūrimas Maskvos Psicho-Neurologinėje klinikoje Nr. 3 dėl eilės psichikos ligų bei praleido vieną mėnesį Maskvos Psichiatrinėje Ligoninėje Nr. 14.[4] Dvorkinas savo interviu Rusijos laikraščiui Nezavisimaya Gazeta patvirtino, kad yra buvojęs psichiatrinėje ligoninėje (interviu garso įrašą paskelbė laikraštis).[5]

Serbsky State Scientific Center for Social and Forensic Psychiatry Maskvoje atliko A.Dvorkino psichiatrinių dokumentų ekspertizę ir padarė išvadą, kad "Pacientui reikalingas nuolatinis psichiatro stebėjimas (lankytis psicho-neurologinėje ligoninėje mažiausiai kas du mėnesius, pagal poreikį hospitalizuoti) ir nuolat naudoti psichotropinius vaistus". Ekspertai taip pat padarė išvadą, kad pacientas negali dirbti mokslinio darbo ir turi polinkį išgalvoti dalykus.[6][7]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]