Aleksandras Drevinis
| Aleksandras Rudolfas Drevinis latv. Aleksandrs Rūdolfs Drēviņš | |
|---|---|
| |
| Autoportretas 1925 m. | |
| Gimė | 1889 m. liepos 15 d. |
| Mirė | 1938 m. vasario 26 d. (48 metai) |
| Sutuoktinis (-ė) | Nadežda Udalcova |
| Vaikai | Andrejus Drevinas |
| Veikla | latvių tapytojas |
 Vikiteka |
Aleksandras Drevinis |
Aleksandras Rudolfas Drevinis (latv. Aleksandrs Rūdolfs Drēviņš, rus. Александр Давыдович Древин, 1889 m. liepos 15 d. Cėsys – 1938 m. vasario 26 d. Butovo poligonas, Rusija) – latvių tapytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1908–1913 m. mokėsi Rygos dailės mokykloje, mokytojai Vilhelmas Purvitis, Janis Rozentalis, J. R. Tilbergas. Nuo 1914 m. gyveno Maskvoje. 1915–1917 m. buvo grupės „Būgnų valetas“, 1927–1932 m. – „Maskvos tapytojai“, trečiame dešimtmetyje – „Latvių dailininkų komuna Maskvoje“ narys. 1938 m. sausio 17 d. suimtas sufabrikuotoje latvių šaulių byloje ir netrukus sušaudytas. Žmona išgelbėjo nuo konfiskacijos jo paveikslus, pasakiusi, kad tai jos darbai. Jų paroda surengta Maskvoje tik 1971 m.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūryboje vyrauja postimpresionistinės tendencijos, būdinga statiška kompozicija, kartais kubistinė stilizacija, rudų tonų koloritas. Svarbesni kūriniai: „Natiurmortas“ (1913 m.), ciklas „Bėgliai“ (1915–1916 m.), „Kompozicija“ (1918 m.), „Autoportretas“ (1923 m.), „Miestas“ (1926 m.), „Ruduo“ (1927 m.).[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aleksandras Drevinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 142 psl.