Aleksandras Žilinskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras Žilinskas
Gimė: 1885 m. rugsėjo 15 d.
Rusija Veiveriai, Marijampolės apskritis, Rusijos imperija
Mirė: 1942 m. sausio 21 d. (56 metai)
Rusija Krivošeinas, Tomsko sritis, Rusija
Sutuoktinis(-ė): Valerija Bražionytė
Vaikai:

Dalia, Aleksandras

Veikla: Lietuvos teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija: Ūkininkų sąjunga
Lietuvių tautininkų sąjunga
Alma mater: Tartu universitetas

Aleksandras Žilinskas (1885 m. rugsėjo 15 d. Veiveriai, Marijampolės apskritis, Rusijos imperija – 1942 m. sausio 21 d. Krivošeinas, Tomsko sritis, Rusija[1]) – Lietuvos teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės, Kauno gimnazijoje, Veiverių mokytojų seminarijoje. Baigė Tartu universiteto Teisės fakultetą. Studijavo Heidelbergo universitete (Vokietija).

1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje. Nuo 1912 m. ir Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Petrograde išrinktas Lietuvių karininkų sąjungos valdybos vicepirmininku.

Grįžus į Lietuvą – Marijampolės apskrities viršininkas ir Marijampolės teismo tardytojas, vėliau – Kauno taikos teisėjas, Lietuvos valstybės ypatingasis įgaliotinis Gardino sričiai, Teisingumo ministerijos tardytojas svarbioms byloms.

1919 m. pabaigoje kurį laiką – vidaus reikalų viceministras, nuo 1920 m. pavasario – Kauno apygardos teismo valstybės gynėjo padėjėjas, nuo 1924 m. Kauno apygardos teismo narys, vėliau – piliečių apsaugos departamento direktorius, Kauno apygardos teismo narys.

Nuo 1928 m. vasario 4 d. – XIV Augustino Voldemaro (dirbo 1926 m. gruodžio 17 d. – 1929 m. rugsėjo 23 d.) Ministrų kabinete – teisingumo ministras poste pakeitė Stasį Šilingą. 1929 m. rugsėjo 23 d. – 1934 m. birželio 8 d. XV Juozo Tūbelio Ministrų kabinete – teisingumo ministras. Įvykdė teismo reformą. Vėliau dirbo notaru Kaune. [2]

Ūkininkų sąjungos, vėliau – Lietuvių tautininkų sąjungos narys. 1927 m. spalio 5 d. – 1928 m. vasario 1 d. Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas.

1941 m. birželio 14 d. NKVD suimtas, su sūnumi ištremtas į Archangelsko sritį. Mirė susirgęs plaučių uždegimu. [3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ministro sūnaus paslaptis
  2. Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų. Enciklopedinis žinynas. Vilnius, Knyga, 1991 m. p. 162.
  3. Ministro sūnaus paslaptis