Aleksander Zawisza

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksander Zawisza
Gimė: 1896 m. gruodžio 12 d.
Panevėžys, Rusijos imperija
Mirė: 1977 m. kovo 28 d. (80 metų)
Londonas, Jungtinė Karalystė
Veikla: Politikas, teisininkas, diplomatas

Aleksander Zaviša (1896 m. gruodžio 12 d. Panevėžyje, Rusijos imperija – 1977 m. kovo 28 d. Londone, Jungtinė Karalystė) – teisininkas, politikas, Lenkijos emigracinės vyriausybės užsienio reikalų ministras, ministras pirmininkas 1965-1970 metais.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1896 m. gruodžio 12 d. Panevėžyje, baigė teisės studijas Vilniaus universitete. Nuo 1916 m. studijavo Sankt Peterburgo artilerijos mokykloje. Nuo 1917 m. lapkričio iki 1918 m. liepos priklausė Rusijos imperijos kariuomenės lenkų korpusui. Lenkijai paskelbus nepriklausomybę įstojo į Lenkijos kariuomenę, 1919 m. buvo Ignacy Jan Paderewski adjutantu Paryžiaus taikos konferencijoje. 1919-1921 m. kovėsi Lenkijos-sovietų kare. Nuo 1922 m. dirbo Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje. Nuo 1935 m. balandžio iki 1940 m. birželio buvo Lenkijos ambasadorius Romoje. Nuo 1940 m. lapkričio iki 1941 m. gegužės buvo Čekoslovakijos Reikalų patikėtinis Romoje. 1942-1943 m. Lenkijos generalinis konsulas Lusakoje, 1943-1944 m. Hararėje, 1944-1945 m. Nairobyje. Po karo dirbo Lenkijos emigracinėje vyriausybėje Londone, buvo užsienio reikalų ministras ir ministras pirmininkas. 1959 m. jo pastangomis Lenkijos II pasaulinio karo laikų archyvas perkeltas iš Londono į Hoover institutą Stanfordo universitete. Mirė 1977 m. kovo 28 d. Londone.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Słownik Biograficzny Polskiej Służby Zagranicznej 1918-1945. Tom IV, Wyd. Ministerstwo Spraw Zagranicznych. Warszawa 2007