Aldona Sabaitytė-Vilutienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aldona Sabaitytė-Vilutienė
Gimė 1931 m. kovo 17 d.
Vytautiškė, Krosnos valsčius
Mirė 2020 m. rugsėjo 26 d. (89 metai)
Marijampolė
Veikla Lietuvos partizanų ryšininkė, kraštotyrininkė, visuomenės veikėja
Išsilavinimas matematikos mokytoja
Alma mater 1970 m. Šiaulių pedagoginis institutas
Žymūs apdovanojimai

2004 m. Vyčio Kryžiaus ordino medalis

Aldona Sabaitytė-Vilutienė (slapyvardis Neužmirštuolė, Viltis; 1931 m. kovo 17 d. Vytautiškėje, Krosnos valsčiuje2020 m. rugsėjo 26 d. Marijampolėje[1]) – Lietuvos partizanų ryšininkė, kraštotyrininkė, visuomenės veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė darbininkų šeimoje. Augo gausioje senelės Ievos Janušauskienės šeimoje Vytautiškės kaime. Baigusi Saltininkų pradžios mokyklą, toliau mokėsi Krosnos progimnazijoje, nuo 1947 metų rugsėjo – Marijampolės mokytojų seminarijoje.

Dar Vytautiškės kaime 1945 metais įsijungė į rezistencinę veiklą. Buvo partizanų ryšininkė. Nuo 1945 palaikė ryšį tarp Perkūno rinktinės, Palių ir Kalniškės apylinkių partizanų, 1946–1947 m. Tauro apygardos Vytauto rinktinės būrių, nuo 1947 m. gruodžio mėn. buvo šios rinktinės ir Dainavos apygardos Šarūno rinktinės ryšininkė. 1949 m. liepos 22 d., po susitikimo su Šarūno rinktinės kovotojais, buvo suimta ir kankinta Marijampolės saugumo rūsiuose; kalinta Intos ir Lemiu (Komija) Ypatingojo režimo lageriuose.

1954 m. balandį grįžo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolėje. 1955 m. baigusi Alytaus pedagoginės mokyklos kursą pradėjo mokytojauti. 1970 m. baigusi Šiaulių pedagoginį institutą pradėjo dirbti matematikos mokytoja Marijampolės 5-ojoje vidurinėje mokykloje.

Nuo 1988 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos sąjūdžio veikloje, rinko medžiagą apie Lietuvos antisovietines partizanines kovas ir tremtį. Dalyvavo 1988 metais Marijampolėje steigiant Tremtinio klubą, buvo Istorijos grupės koordinatorė. Organizavo žuvusių partizanų palaikų paieškas ir jų palaidojimą kapinėse.

1993 m. lapkritį Marijampolėje įkūrė Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejų, jam vadovavo iki 2000 metų.

Paminklo žuvusiems kovotojams pastatymo (2002 m.) Vytautiškėje iniciatorė ir viena fundatorių.[1][2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Partizanų ryšininkų ir rėmėjų atsiminimų rinktinė Trečioji vėliavos spalva, 1996 m.
  • Tauro apygardos partizanų vardynas Ištark mano vardą, 1999 m. (su kitais)
  • Mes iš Vytautiškių, 2010 m.
  • Laiko dulkes nužėrus, 2013 m.
  • Nepataisomasis. Vardan Dievo, Tėvynės ir Laisvės: atsiminimai apie monsinjorą Alfonsą Svarinską, 2015 m. (I dalis, su kitais)[1]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1999 m. Laisvės kovų dalyvė
  • 2004 m. Vyčio Kryžiaus ordino medalis
  • 2011 m. Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinas
  • 2017 m. TS-LKD partijos Auksinis ženklas „Lietuvos ąžuolai“
  • 2019 m. Lietuvos kariuomenės medalis[1][2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]