Aldona Žilinskaitė-Anderson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aldona Žilinskaitė-Anderson (g. 1920 m. gruodžio 10 d. Brooklyne, NY – JAV) – pianistė, dainininkė, chorvedė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Vincas Žilinskas (Makauskas) kilęs iš Jonavos, motina Anastazija Pužauskaitė iš Zapyškio. Šeimoje buvo kalbama lietuviškai, o anglų kalbos Aldona išmoko mokykloje. Lankė šeštadieninę lietuvių mokyklą, kuri buvo įsikūrusi „Laisvės" patalpose. Su tėvais eidavo į koncertus ir kitus kultūrinius renginius.

Nuo septynerių metų pas „Aido“ choro vadovą V. Žuką pradėjo mokytis skambinti fortepijonu. Vėliau fortepijono mokėsi pas kitą „Aido“ vadovę B. Šalinaitę. Pradėjo dainuoti „Aido“ chore ir mokytis chorvedybos, buvo choro koncertmeisterė. Vakarais lankė koledžą, kur studijavo fortepijoną ir solinį dainavimą. 19371946 m. mišriojo choro „Aidas“ Brooklyne meno vadovė ir dirigentė. Chore dainavo 40-50 moterų ir vyrų, kurie pajėgė atlikti ir sudėtingesnius kūrinius: J. S. Bacho „Kavos kantatą“, R. Planquette’o „Normandijos varpus“, B. Šalinaitės „Tamylą“ ir kt. Choras daug koncertavo ir dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose. A. Žilinskaitė dainavo ir šoko „Aidbalsių" ansamblyje. 1970 m. ji lankėsi Lietuvoje, stebėjo respublikinę dainų šventę Vilniuje. Ištekėjusi už švedo, apsigyveno Kanadoje, Ontarijo valstijoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.