Albatros L 58

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Albatros L 58
Vaizdas:WP Albatros L 58.jpeg
Tipas Keleivinis laineris
Gamintojas Albatros Flugzeugwerke GmbH
Pradėtas naudoti 1923 m.
Baigtas naudoti 1928 m.
Pagrindiniai naudotojai Deutsche Luftreederei
Deutsche Aero Lloyd
Deutsche Luft Hansa
Deruluft
Pagaminta vnt. 9
Variantai L58
L58a

Albatros L 58“ – XX a. trečiajame dešimteyje Berlyno primiestyje Johanistalyje įsikūrusios įmonės „Albatros Flugzeugwerke“ sukurtas aukštasparnis vienmotoris penkiavietis – šešiavietis keleivinis lėktuvas, naudotas ir Vokietijos-SSRS aviakompanijos „Deruluft" vykdytuose skrydžiuose per Lietuvą (Berlynas-Karaliaučius-Kaunas-Maskva).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir jame dalyvavusioms valstybėms ratifikavus Versalio sutartį, Vokietijos imperijos aviacija buvo išskaidyta; skrydžiai, iš pradžių juos visai uždraudus, buvo atnaujinti tik civilinio transporto. Nedrąsus aviacijos rinkos atgimimas naujai įkurtoje Veimaro Respublikoje paskatino kurti naujus modelius, sukurtus pakeisti į keleivinius perdarytus karinius orlaivius bei taip išgyventi ekonominę sektoriaus krizę.

Trečiojo dešimtmečio pradžioje Sąjunginkų aeronautikos kontrolės komisija (pranc. Commission Aéronautique Inter-Alliée) leido Vokietijoje pradėti civilinių orlaivių gamybą. Netrukus po šio leidimo paskelbimo Vokietijos aviakompanija „Deutsche Luftreederei“ užsakė „Albatros Flugzeugwerke“ sukurti lengvąjį 5-6 vietų keleivinį orlaivį. Šio užskaymo rezultatas – aukštasparnis vieo piloto valdomas Albatros L 58. Jo konstrukcija rėmėsi nerealizuotu Albatros L 57 projektu.

Pirmasis L 58 prototipo skrydis įvyko 1923 m. Vėliau buvo sukurta patobulintas modelis L 58a, varomas „Rolls Royce Eagle VIII" varikliu.

1926 m. L 58 pagrindu „Albatros" sukūrė keleivnį biplaną L 73.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

L 58 buvo daugiausiai medinės konstrukcijos, konsolinis aukštasparnis monoplanas su 2,80 × 1,15 × 1,60 m dydžio uždaru salonu penkiems–šešiems keleiviams. Orlaivį varė vienas Maybach Mb IVa variklis, sukęs dvimentį medinį fiksuoto žingsnio propelerį.

Piloto darbo vieta buvo įrengta priešais sparnus atviroje kabinoje. Orlaivio važiuoklė buvo fiksuota, pagrindinę šasi sudarė du ratai, uodegos gale buvo pačiūža.

Eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso buvo pagaminti 9 šio lėktuvo vienetai. Visas šias mašinas iš pradžių įsigijo Vokietijos aviakompanija „Deutsche Luftreederei" ir jos įpėdinė „Deutscher Aero Lloyd". Keletų jų vėliau perėmė 1926 m. įkurta „Deutsche Luft Hansa“. Du lėktuvai buvo parduoti Sovietų Sąjungos ir Vokietijos aviakompanijai „Deruluft".

Paskutinis Vokietijoje eksploatuotas L 58 egzempliorius, D-576 Wolkensegler, sudužo netoli Eseno 1928 m. birželio 5 d.

Techninai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daten (L 58) Daten (L 58 a)
Įgula 2 (pilotas, stebėtojas / borto inžinierius)
Keleivių 5 6
Ilgis 10,89 m 10,87 m
Sparnų mojis 18,00 m
plotas 44,50 m² 48,00 m²
apkrova 50,56 kg/m² 46,87 kg/m²
Aukštis 3,80 m
Svoris tuščio 1370 kg
krovinio 880 kg
maksimalus 2250 kg
Vorios ir galios santykis 11,78 kg/kW (8,65 kg/AG) 8,49 kg/kW (6,25 kg/AG)
Galios ir sparnų ploto santyks 4,29 kW/m² (5,84 AG/m²) 5,52 kW/m² (7,50 AG/m²)
Greitis maksimalus 150 km/h
kreiserinis 135 km/h jūros lygyje 140 km/h jūros lygyje
kilimo 1,40 m/s 2,00 m/s
tūpimo 80 km/h
Didžiausias skrydžio aukštis 3500 m
Skrydžio nuotolis 540 km
laikas 4,00 val. 5,00 val
Variklis skysčiu aušinamas 6 cilindrų vienaeilis 245 AG (180 kW) galios vidaus degimo variklis Maybach Mb IVa skysčiu aušinamas dvylikos cilindrų V formos 360 AG (265 kW) galios vidaus degimo variklis Rolls-Royce Eagle VIII

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (CZ/EN)) Albatros L.58, Valka.cz
  • (RU) Albatros L.58, Уголок неба
  • (DE) Wolfgang Wagner: Der deutsche Luftverkehr – Die Pionierjahre 1919–1925. Bernard & Graefe, Koblenz 1987, ISBN 3-7637-5274-9, p. 144.
  • (DE) K. Grasmann (Hrsg.): Flugzeug Typentafeln. DMZ 1925–1927. 1977 (Faksimile-Nachdruck Deutsche Motor-Zeitschrift Heft 7/1925).
  • (EN) Taylor, Michael J. H. (1989). Jane’s Encyclopedia of Aviation. London: Studio Editions. p. 55.