Alazėjos plokščiakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alazėjos plokščiakalnis (rus. Алазейское плоскогорье, jak. Алаһыай хаптал хайалаах сир) – plokščiakalnis Rusijoje, Jakutijoje, šiaurės vakarų Sibire, Indigirkos, Kolymos, Alazėjos ir Ožoginos tarpupyje. Aukštis iki 954 m. Sudarytas daugiausia iš gneisų, perdengtų vulkanogeninėmis nuosėdinėmis bei tufinėmis uolienomis, granitu.

Šlaituose auga supelkėję maumedžių retmiškiai, aukščiau 450 m – žemųjų pušų sąžalynai ir kalnų tundra[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 18