Alan Watts

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alan Wilson Watts
Gimė 1915 m. sausio 6 d.
Čislherstas, Anglija
Mirė 1973 m. lapkričio 16 d. (58 metai)
Kalifornija, JAV
Tautybė anglas-amerikietis
Sutuoktinis (-ė) Eleanor Everett (1938–1950);
Dorothy DeWitt (1950–1963);
Mary Jane Yates King (1963)
Vaikai 7
Veikla filosofas, rašytojas
Išsilavinimas teologija
Žinomas (-a) už „The Way of Zen“

Alanas Vatsas (Alan Wilson Watts; 1915 m. sausio 6 d. – 1973 m. lapkričio 16 d.) – britų-amerikiečių filosofas, kuris vienas pirmųjų interpretavo ir išpopuliarino rytų filosofiją vakarų auditorijai.[1]

Labiausiai išgarsėjo kaip paskaitų, knygų ir straipsnių apie Rytų dvasingumą, religijas ir filosofijas autorius (dzenas, daoizmas, advaita vedanta). Kritikavo krikščionybę dėl teisuoliškumo, griežtumo, tačiau nepalaikė ir budizmo askezių, neprisiskyrė jokiai religijai.[2][3]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir ankstyvuosius metus praleido Čislherste, Anglijoje. Nuo 1932 m. iki 1939 m. dirbo Pasauliniame Tikėjimų Kongrese Londone, kur susipažino su įvairiais Vakarų ir Rytų filosofų veikalais. Vėliau persikraustė į Jungtines Valstijas ir 1938 m. Niujorke pradėjo domėtis dzenbudizmu. Siekdamas karjeros, jis lankė Seabury-Western teologijos seminariją Evantsone, Ilinojuje, kur gavo teologijos magistro laipsnį. A. Vatsas tapo vyskupu 1945 m., tačiau 1950 m. paliko tarnystę ir po metų persikraustė į San Franciską, kur dėstė filosofiją ir psichologiją Amerikos Akademijoje. 1956 m. nutraukė dėstytojavimą bei tapo rašytoju ir paskaitininku. Skaitė paskaitas įvairiuose koledžuose, universitetuose (Harvarde, Jeile, Kembridže), medicinos mokyklose, JAV, Kanadoje, Europoje bei Azijoje iki pat mirties. Turėjo 3 žmonas, su jomis susilaukė 7 vaikų.[2][3]

Pasaulėžiūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Vatso pasaulėžiūrai įtaką padarė Anri Bergsonas, Frydrichas Nyčė, Karlas Gustavas Jungas, Havelokas Elis, Bernardas Šo, Vivekananda, D. T. Suzuki, Helena Blavatskaja ir kt. A. Vatsas aiškino, kad žmonės Vakaruose yra pasimetę, nes ieško paguodos pamalonindami savo ego. A. Vatsas manė, jog vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galima išmokti iš Rytų kraštų žmonių patirčių yra jų metodai keisti žmogaus sąmonę. Anot jo, tokiu būdu mes galime suprasti, kad viskas tarpusavyje yra susiję. O būtybės, tarp kurių ir žmogus, kuriuos mes laikome atskirais individais, iš tiesų, yra vieno ir to paties reiškinio pasireiškimas.[2][3] Jis taip pat manė, jog haliucinogenai (serotoninerginiai psichodelikai, tokie kaip LSD ar psilocibinas) gali būti naudingi siekiant pakeisti sąmonę ir pats teigė, jog eksperimentavo su jais, norėdamas geriau suprasti šiuos klausimus."[4]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]