Alžyro transportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Transsacharos plentas tarp Insalos ir Tamanraseto
Geležinkelio tiltas
Alžyro uostas

Alžyro transportas dėl nevienodų gamtinių sąlygų išsivystęs netolygiai. Susisiekimas daug geresnis šalies šiaurėje, tuo tarpu dykumoje yra vos kelios transporto arterijos.

Geležinkeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendras geležinkelių ilgis 3973 km, iš jų elektrifikuotų 283 km [1] (pagrindinis geležinkelis – Rabatas – Tunisas, kertantis daugelį šiaurinių šalies miestų: Alžyrą, Oraną, Setifą, Anabą).

Vėžės plotis 1435 mm (2888 km) ir 1055 mm (1085 km). Geležinkeliuose naudojami plieniniai, mediniai ir gelžbetoniniai pabėgiai, vieno bėgių bėgmetrio svoris yra 45 ir 54 kg.[2]

Šalies geležinkelius valdo nacionalinis operatorius SNTF (Societé Nationale des Transports Ferrovaires), veikiantis nuo 1962 m.[2]

Pagrindiniai pervežami kroviniai – geležies rūda, fosfatai, anglis.[2] Apie 20 proc. užsienio prekybos vykdoma per geležinkelius.[3]

Keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelių ~104 000 km (pagrindiniai „Transsacharos plentasAlžyras – Niamėjus, Rabatas – Alžyras), iš jų asfaltuotų 71,7 tūkst. km.

Automobilių keliais pervežami 85 proc. vidaus reisais važiuojančių keleivių ir 73 proc. visų Alžyro krovinių.

Vamzdynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naftotiekiai, dujotiekiai jungia naftos ir dujų telkinius su pajūrio uostais.

Jūrų transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai jūrų uostai: Bedžaja, Arzevas, Alžyras, Anaba, Oranas. Tarptautiniai oro uostai įrengti Alžyre, Orane, Anaboje, daugelis mažesnių miestų turi vietinius oro uostus. Išvežama nafta ir suskystintos dujos (3/4 šalies eksporto), be to vynas (1/6), vaisiai ir daržovės (1/6), geležies rūda, tabakas, popierius. Prekyba su JAV, Italija, Prancūzija, Japonija ir kt. šalimis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Большая Российская энциклопедия: В 30 т. / Председатель науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред С. Л. Кравец. Т. 1. А – Анкетирование. – М.: Большая Российская энциклопедия, 2005. – 766 с.: ил.: карт.
  2. 2,0 2,1 2,2 Железнодорожный транспорт: Энциклопедия / Гл. ред. Н. С. Конарев. – М.: Большая Российская энциклопедия, 1994. – 559 с.: ил. (стр. 26)
  3. Большая Российская энциклопедия: В 30 т. / Председатель науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред С. Л. Кравец. Т. 1. А – Анкетирование. – М.: Большая Российская энциклопедия, 2005. – 766 с.: ил.: карт.