Akvitanai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Akvitanai (lot. aquitani) – senovinė genčių grupė, gyvenusi dabartinės pietvakarių Prancūzijos teritorijoje tarp Garonos ir Pirėnų (Gaskonės istoriniame regione), gaskonų etnoso protėviai. Yra manoma, kad lingvistiškai ir kultūriškai jie skyrėsi nuo indoeuropiečių keltų, o buvo giminingi Pirėnuose gyvenusiems iberams (pirmiausia vaskonams). Dėl to dar vadinami iberoakvitanais.

Akvitanų kalba paliko nedaug įrašų, o daugiausia dievų ir žmonių vardų. Iš jų galima spręsti apie šios kalbos giminingumą su baskų kalba.

Raida

Vienas pirmųjų akvitanus aprašo Julijus Cezaris, kuris juos laiko kultūriškai panašius tiek į savo kaimynus iberus, tiek į keltus. Jis laikė akvitanus viena iš trijų pagrindinių Galijos tautų (kitos dvi buvo keltai ir belgai). Dėl to ir vėliau Plaukuotoji Galija buvo skirstoma į šias tris dalis.

Tiesa, apie 27 m. pr. m. e. įkurta Akvitanijos Galija apėmė gerokai didesnį plotą nei akvitanų gyvenamos sritys: šioje provincijoje gyveno labai daug keltų genčių. Tik IV a. pradžioje Akvitanijos provinciją suskaldžius į tris dalis, naujai įkurta Novempopulanija gana tiksliai atitiko akvitanų gyvenamas žemes. Provincijos pavadinimas reiškė „9 tautos“ taip turint omenyje 9 akvitanų gentis, nors iš tiesų teritorijoje genčių gyveno daugiau.

Valdant Romos imperijai, lotynizacija krašte progresavo menkai, akvitanai išlaikė savo kalbą ir kultūrinius bruožus. Pamažu įsitvirtino krikščionybė.

V a. akvitanų žemes nusiaubė vandalai, alanai, svebai. Vėliau Romos imperatorius čia leido įsikurti vestgotams, kurie įjungė akvitanus į savo karalystę. 507 m. akvitanai prijungti prie Frankų valstybės, o vėliau kartu su vaskonais sukūrė Vaskonijos kunigaikštystę. Joje akvitanų kalba galutinai nunyko, jie perėmė vulgariąją lotynų kalbos formą ir iš jų susidarė gaskonų etnosas.

Gentys

Akvitanų etnosai Novempopulanijos provincijoje

Auskai (Auscii) – gali būti, kad iš jų etnonimo kilo pats akvitanų pavadinimas. Jų pagrindinė gyvenvietė (senovės Iliberis) vėliau pervardinta Ošu, pavadinimu, kilusiu iš genties;
Benearnai – davė pavadinimą Bearno regionui;
Bigerionai (Bigerriones) – davė pavadinimą Bigoros regionui;
Bojai (Boii) gyveno Bugo regione;
Kokosatai su centru Kokosiumo mieste;
Konvenai (Convenae), su centre Lugdunum Convenarum (dab. Sant Bertran de Comenge)
Elusatai (Elusates) gyveno Armanjako regione;
Garumniai (Garumni) koncentravosi Arano slėnyje, su centru Salardunume;
Laktoratai (Lactorates) gyveno Lomanjos regione su centru Lactora (dab. Leitora);
Sotiatai gyveno į šiaurę nuo elusatų, su centru Sotiume;
Suburatai gyveno su centru Soloje
Tarbeliai (Tarbelli) gyveno pajūrio regione su centru Aquae tarbelliae (dab. Daksas).
Tarusatai gyveno Tursano regione, su centru Atura (dab. Aira).
Vasatai gyveno prie Garonos upės.