Akvakultūra

Akvakultūra – vandens organizmų, tokių kaip žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir vandens augalai, auginimas. Akvakultūra apima organizmų auginimą gėlame ir sūriame vandenyse kontroliuojamomis sąlygomis. Tai priešprieša komercinei žūklei, kuri surenka natūralioje aplinkoje augančius gyvius. Daugiausiai išplėtota Azijoje.

Labiausiai paplitusios formos: žuvų auginimas, krevečių fermos, austrių fermos, algakultūra (jūros dumblių auginimas) ir dekoratyvinių žuvų auginimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad vieni pirmųjų akvakultūros pradininkų buvo vietinės Australijos žemyno gentys, kurios galimai 6000 m. pr. m. e. augino ungurius. Apie 250 m. pr. m. e. akvakultūra vystėsi ir Kinijoje, kur ežeruose privisdavo daug žuvies po upių potvynių. Aktyvi akvakultūra Europoje pradėta kultivuoti viduramžiais.

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tonos (2011 m.)^[1]
Kinija	11315492
Japonija	1397020
Indija	1395444
Šiaurės Korėja	1100000
Pietų Korėja	955477
Filipinai	736381
Indonezija	645368
JAV	413531
Tailandas	370974
Taivanas	261006

Lietuva	3899