Akvakultūra
Akvakultūra – vandens organizmų, tokių kaip žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir vandens augalai, auginimas. Akvakultūra apima organizmų auginimą gėluose ir sūriuose vandenyse kontroliuojamomis sąlygomis. Tai priešprieša komercinei žūklei, kuri surenka natūralioje aplinkoje augančius gyvius. Daugiausiai išplėtota Azijoje.
Labiausiai paplitusios formos: žuvų auginimas, krevečių fermos, austrių fermos, algakultūra (jūros dumblių auginimas) ir dekoratyvinių žuvų auginimas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad vieni pirmųjų akvakultūros pradininkų buvo vietinės Australijos žemyno gentys, kurios galimai 6000 m. pr. m. e. augino ungurius. Apie 250 m. pr. m. e. akvakultūra vystėsi ir Kinijoje, kur ežeruose privisdavo daug žuvies po upių potvynių. Aktyvi akvakultūra Europoje pradėta kultivuoti viduramžiais.
Produkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tonos (2011 m.)[1] | |
---|---|
![]() |
11315492 |
![]() |
1397020 |
![]() |
1395444 |
![]() |
1100000 |
![]() |
955477 |
![]() |
736381 |
![]() |
645368 |
![]() |
413531 |
![]() |
370974 |
![]() |
261006 |
![]() |
3899 |