Akmuo Velnio pėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°34′41.82″ š. pl. 24°15′59.35″ r. ilg. / 55.5782833°š. pl. 24.2664861°r. ilg. / 55.5782833; 24.2664861

Ėriškių akmuo

Akmuo Velnio pėda (Velnio akmuo, Akmuo su velnio kulnimis) – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Riedulys stūkso Panevėžio rajone, Ėriškių kaimo parkelyje, 100 m į rytus nuo kultūros namų. Paskelbtas saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 76.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riedulys į Ėriškių parką buvo atgabentas iš melioruojamų Žvirblių kaimo laukų. Akmenyje buvo matyti keli natūralūs įdubimai, vadinami „velnio kulnimis“. Pasak padavimo, velnias saugojęs paslėptus pono pinigus, stovėdamas ant akmens. Taip ir likę jo pėdsakai.

Akmuo buvęs labai populiarus, kai dar gulėjo Žvirbliuose pamiškėje, nes buvo tvirtinama, kad prie jo vaidenosi. Šį akmenį su įdubimais minėjo archeologas Petras TarasenkaLietuvos archeologijos medžiagoje“. Atvelkant į Ėriškius, jis buvo apverstas apačia, gulėjusia žemėje, į viršų ir tokioje padėtyje pastatytas būsimo parko vietoje, todėl jokių duobučių ar pėdų neliko matyti. Pasakojama, kad dar prieš keliolika metų piemenys apdaužę akmens paviršių, ir pėdų žymių nebebuvę. Atsidūręs Ėriškių kultūros namų kieme, riedulys prarado senąją aplinką ir jo vardui būdingus požymius bei savo kultūrinę vertę, virto paprastu dekoratyviniu akmeniu.[1]

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riedulys yra suapvalintos formos, iš toliau primenančios kupetą ar kūgį. Jo matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 1,8 m, ilgis – 3,82 m, plotis – 2,55 m; didžiausia horizontali apimtis – 9,44 m. Riedulį sudaranti uoliena – amfibolinis-biotitinis gneisas (juostuotas migmatitas), pilkai ir juosvai baltas (margas), kataklazuotas, smulkiagrūdis ir vidutingrūdis. Geologinis objektas yra palyginti gerame stovyje: paviršius vietomis pasidengęs kerpėmis ir samanomis, su keliais nedideliais įtrūkimais ir truputį nuskeltomis vietomis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]