Pereiti prie turinio

Akmuo Velnio pėda

Akmuo Velnio pėda

Akmuo Velnio pėda, 2014 m.
Akmuo Velnio pėda
Akmuo Velnio pėda
Koordinatės
55°34′42″š. pl. 24°15′59″r. ilg. / 55.578283°š. pl. 24.266486°r. ilg. / 55.578283; 24.266486
Vieta Panevėžio rajono savivaldybė
Seniūnija Upytės seniūnija
Aukštis 1,8 m
Plotas 3,1x2,3 m
Kodas –

Akmuo Velnio pėda – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas. Riedulys stūkso Panevėžio rajono savivaldybėje, Ėriškių kaimo (Upytės sen.) parkelyje, 100 m į rytus nuo kultūros namų.

Akmuo guli parke

2024 m. rudenį sutvarkyta akmens aplinka, pastatytas naujas gamtos paminklo ženklas.[1][2]

Paskelbtas saugomu gamtos paminklu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 76. Akmuo 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų, nurodyti matmenys: 3,8x3,1x2,3 m.[3]

Riedulys į Ėriškių parką buvo atgabentas iš melioruojamų Žvirblių kaimo laukų. Akmenyje buvo matyti keli natūralūs įdubimai, vadinami „velnio kulnimis“. Pasak padavimo, velnias saugojęs paslėptus pono pinigus, stovėdamas ant akmens. Taip ir likę jo pėdsakai.

Akmuo buvęs labai populiarus, kai dar gulėjo Žvirbliuose pamiškėje, nes buvo tvirtinama, kad prie jo vaidenosi. Šį akmenį su įdubimais minėjo archeologas Petras Tarasenka „Lietuvos archeologijos medžiagoje“. Atvelkant į Ėriškius, jis buvo apverstas apačia, gulėjusia žemėje, į viršų ir tokioje padėtyje pastatytas būsimo parko vietoje, todėl jokių duobučių ar „pėdų“ neliko matyti. Nežinia, tyčia ar netyčia, gal atsitiktinai, o galbūt kovodami su liaudies prietarais, sovietmečio melioratoriai galėjo pastatyti jį kita puse, kad nebūtų matoma mįslingų įdubimų.[2]

Pasakojama, kad dar prieš keliolika metų piemenys apdaužę akmens paviršių, ir „pėdų“ žymių nebebuvę. Atsidūręs Ėriškių kultūros namų kieme, riedulys prarado senąją aplinką ir jo vardui būdingus požymius bei savo kultūrinę vertę, virto paprastu dekoratyviniu akmeniu.[4]

Riedulys yra suapvalintos formos, iš toliau primenančios kupetą ar kūgį. Jo matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies) pagal Lietuvos geologijos tarnybą: aukštis – 1,8 m, ilgis – 3,82 m, plotis – 2,55 m, didžiausia horizontali apimtis – 9,44 m.[5] Riedulį sudaranti uoliena – amfibolinis-biotitinis gneisas (juostuotas migmatitas), pilkai ir juosvai baltas (margas), kataklazuotas, smulkiagrūdis ir vidutingrūdis. Geologinis objektas yra palyginti gerame stovyje: paviršius vietomis pasidengęs kerpėmis ir samanomis, su keliais nedideliais įtrūkimais ir truputį nuskeltomis vietomis.

Matmenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą: aukštis – 1,8 m, ilgis – 3,1 m, plotis – 2,3 m, perimetras – 9,2 m.[6]