Akmenės šv. Onos bažnyčia
56°14′46″š. pl. 22°44′51″r. ilg. / 56.2462°š. pl. 22.7475°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Akmenės |
| Savivaldybė | Akmenės rajonas |
| Gyvenvietė | Akmenė |
| Adresas | K. Kasakausko g. 5 |
| Statybinė medžiaga | akmens ir plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1912 m. |
| Stilius | neoromanika |
Kitos reikšmės – Šv. Onos bažnyčia.
Akmenės šv. Onos bažnyčia – bažnyčia, tituluojama šv. Onos vardu, stovinti Akmenėje, Dabikinės (Ventos dešiniojo intako) dešiniajame krante.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dirvėnų valsčiaus 1561 m. inventoriuje Akmenė vadinama Dabikine, nurodyti 3 valakai kunigo žemės. Bažnyčiai 1596 m. dovanoti 48 valakai žemės, įsteigta parapinė mokykla.
1705 m. bažnyčia sudegė, netrukus atstatyta. Suirusi bažnyčia 1802 m. nugriauta ir 1806 m. pastatyta nauja. Jai priklausė Pakempinių kaimas. Akmenėje nuo 1836 m. klebonavo kalbininkas Kalikstas Kasakauskas (apie 1792–1886 m.; palaidotas Akmenės kapinėse). Akmenės vikaras Ipolitas Savickis 1863 m. išėjo į sukilimą, pakliuvo į nelaisvę, buvo ištremtas į Tobolską. Dabartinė mūrinė – neogotikinė pseudobazilikinė vienbokštė bažnyčia pastatyta 1907–1912 m.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia neoromaninė, kryžminio plano, vienabokštė, su bokšteliais, projekto architektas K. E. Strandmanas. Bokštas 58,5 m aukščio su aštuonkampe smaile. Akmenų sienos su raudonų plytų mūro ir tinkuotomis detalėmis, spalvinguose fasaduose išryškėja po didelę smailiaarkę nišą su langų rože.[1] Yra 5 altoriai. Šventorius apmūrytas. Jame įrengtos mūrinės Kryžiaus kelio stočių koplytėlės.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Priekis -
Šoninis fasadas -
Interjeras -
Šventorius
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vidmantas Daugirdas, Algė Jankevičienė. Akmenės šv. Onos bažnyčia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 230 psl.
