Akcijų rinka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Akcijų rinka – atvira rinka, pritaikyta vertybinių popierių ir išvestinių instrumentų prekybai sutartomis kainomis; šie vertybiniai popieriai yra listinguojami akcijų biržose, o kiti sandoriai su jais sudaromi privačiai. Akcijų rinkos vertė 2008 m. buvo apie 36,6 trilijonai JAV dolerių. Išvestinių instrumentų rinka buvo įvertinta 791 trilijonas JAV dolerių, o tai 11 kartų didesnė suma už viso pasaulio ekonomikos bendrą vidaus produktą.

Akcijų rinkos dalyviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš kelis dešimtmečius akcijų pirkėjais ir pardavėjais būdavo individualūs investuotojai tokie, kaip turtingi verslininkai susaistyti su tam tikra bendrove. Laikui bėgant rinką užplūdo instituciniai investuotojai – pensijų ir alternatyvaus investavimo fondai, draudimo bendrovės, bankai ir kitos įvairios finansinės institucijos bei fondai.

Akcijų rinkos svarba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrovėms akcijų rinka suteikia galimybę gauti papildomo kapitalo verslo plėtrai.

Pirminis viešasis akcijų siūlymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirminis viešasis akcijų siūlymas (angl. initial public offering) yra tada, kai bendrovė, kurios akcijos iki tol nebuvo kotiruojamos biržoje, išleidžia akcijas į pirminę apyvartą ir viešai pasiūlo įsigyti daugeliui investuotojų. Viešąjį akcijų siūlymą gali daryti ir bendrovė, jau esanti biržoje. Toks procesas vadinsis antriniu akcijų siūlymu (angl. secondary public offering). IPO galimas ir tuo atveju, kai viešajam siūlymui akcijas išleidžia ne pati bendrovė, o jas viešai parduoda vienas ar keli stambieji akcininkai (angl. offer for sale).