Akademgorodokas
Akademgorodokas Академгородок | |
---|---|
![]() | |
Laiko juosta: (UTC+7) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Įkūrimo data | 1958 m. |
![]() |
Akademgorodokas |
Akademgorodokas (rus. Академгородок 'akademinis miestelis') – Rusijos Novosibirsko miesto dalis, esanti 20 km į pietus nuo centro, miškuose šalia Novosibirsko tvenkinio. Tai trečias pagal svarbą Rusijos mokslų ir tyrimų centras. Čia įsikūręs Rusijos mokslų akademijos Sibiro padalinys. Taip pat čia įsikūręs Novosibirsko valstybinis universitetas, Rusijos mokslų akademijos branduolinės fizikos, neorganinės chemijos, organinės chemijos, puslaidininkių, citologijos ir genetikos, molekulinės ir ląstelių biologijos, matematikos, naftos ir dujų geologijos, informacinių sistemų, hidrodinamikos, lazerinės fizikos, filosofijos ir teisės bei kiti institutai, aukštoji karininkų mokykla, Tarptautinis tomografijos centras, centrinis Sibiro botanikos sodas. Taip pat veikia keletas muziejų (archeologijos ir etnografijos, istorijos ir architektūros, geologijos, mokslo ir technikos, geležinkelių, minerologijos ir brangakmenių apdirbimo, Saulės, mokslų akademijos). Yra kapinės, kuriose palaidota daug iškilių mokslininkų. Įkurtas technologijų parkas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Akademgorodokas įsteigtas 1958 m., TSRS vadovybės nutarimu. Valdžios ir TSRS mokslų akademijos pagalba per septynerius metus čia įkurta 20 institutų, Novosibirsko valstybinis universitetas (nuo 1959 m.), botanikos sodas, eksperimentinio žemės ūkio plotai. Vieni pagrindinių gyvenvietės kūrėjų buvo matematikai Michailas Lavrentjevas ir Sergejus Sobolevas, geologas Andrejus Trofimukas.[1]
Pirmuosius 10 metų Akademgorodoko institucijos pasižymėjo kaip pirmaeivės daugelyje mokslo tyrimų, be to, jos buvo mažiau kontroliuojamos komunistų partijos bei Mokslų akademijos, nei esančios Maskvoje. Iš Maskvos ir Leningrado čia kėlėsi mokslininkai, ieškoję galimybių dirbti laisviau ir taikyti naujas prieigas. Tarp tokių buvo genetikas Nikolajus Dubininas, ekonomistas Abelis Aganbegjanas, sociologė Tatjana Zaslavskaja, dalelių fizikas Geršas Budkeris. Tačiau 1968 m. TSRS politinėje sistemoje sustiprėjus konservatyvioms tendencijoms, Akademgorodoko klubai, pagarsėję laisvomis diskusijomis, uždaryti. Akademgorodokas gavo dideles lėšas Sibiro gamtinių išteklių tyrinėjimams ir gavybos technologijų vystymui, todėl šioje srityje pasiekta daug naujovių.[1]
Akademgorodokas suplanuotas 50 000 gyventojų, tačiau 1991 m. čia gyveno daugiausia – 100 000 – gyventojų. Po TSRS žlugimo pablogėjo ekonominė padėtis, daugelio tyrimų finansavimas nutrauktas, gyventojų skaičius Akademgorodoke sumažėjo.[1] Vėliau pradėta investuoti į technologijų įmonių steigimą.
-
Informacinių technologijų centras technoparke
-
Gyvenamieji namai
-
Branduolinės fizikos institutas
-
Geologijos ir minerologijos institutas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Akademgorodok. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.