Pereiti prie turinio

Airijos vyriausybė

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Airijos vyriausybė
Rialtas na hÉireann
Government of Ireland
Įkurta 1937 m. gruodžio 29 d. (1937-12-29)
Panaikinta {{{Panaikinta}}}
Trumpinys
Tipas Vyriausybė
Anksčiau
Jurisdikcija
Buveinė Merrion Street
Dublinas, Airija
Metinis biudžetas {{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas Micheál Martin
Pavaduotojas {{{Pavaduotojas}}}
Darbuotojų 14 ministrų[1]
4 viceministrai
1 ministras pirmininkas
Narių skaičius {{{Narių skaičius}}}
Biudžetas {{{Biudžetas}}}
Aukštesnioji agentūra {{{Aukštesnioji}}}
Svetainė gov.ie
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti
Airija
Airijos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Airijos politinė sistema
ir vyriausybė
dalis
Ž • A • R

Airijos vyriausybė (air. Rialtas na hÉireann, angl. Government of Ireland) – Airijos vykdomoji valdžia, kuriai vadovauja ministras pirmininkas (air. Taoiseach). Vyriausybę sudaro ministrai, kurie paprastai vadovauja atitinkamoms ministerijoms ir yra parlamento – Irachto – nariai.

Ministras pirmininkas skiriamas Atstovų rūmų siūlymu ir formaliai paskiriamas prezidento. Prezidentas taip pat tvirtina kitus ministrus, kuriems turi pritarti Atstovų rūmai. Vienas ministras skiriamas ministro pirmininko pavaduotoju (air. Tánaiste). Kadangi vyriausybė priklauso nuo parlamento palaikymo, jai būtina dauguma Atstovų rūmuose.

Dabartinė, 35–oji Airijos vyriausybė darbą pradėjo 2025 m. sausio 23 d. Jai vadovauja Fianna Fáil lyderis Micholis Martinas, o jo pavaduotojas – Fine Gael vadovas Saimonas Harisas. Vyriausybę sudaro Fianna Fáil, Fine Gael ir nepriklausomi politikai; ji suformuota po 2024 m. gruodį vykusių visuotinių rinkimų.[2]

Vyriausybė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Airijos vyriausybės sudėtį reglamentuoja Konstitucijos 28 straipsnis bei Ministrų ir sekretorių įstatymai (1924–2020 m.).[3] Pagal Konstituciją, kabinetą turi sudaryti nuo 7 iki 15 narių,[4] visi jie turi būti parlamento (Irachto) nariai.

Nuo 1966 m. visos vyriausybės sudaromos iš 15 narių – ministro pirmininko ir 14 ministrų. Nors dėl atsistatydinimų ar koalicijos pokyčių šis skaičius gali laikinai kisti, įprastai laikomasi maksimalios sudėties.

Ne daugiau kaip du ministrai gali būti Senato nariai,[4] tačiau dažniausiai visi paskiriami iš Atstovų rūmų. Nuo 1937 m., kai įsigaliojo dabartinė Airijos konstitucija ir buvo įkurta šiuolaikinė vyriausybė, tik du ministrai buvo paskirti iš Senato – Šonas Moilanas (žemės ūkio ministras 1957 m.) ir Džeimsas Dudžas (užsienio reikalų ministras 1981–1982 m.).[5] Tarpukariu, dar iki Konstitucijos priėmimo, kai Airijos laisvosios valstybės vykdomąją valdžią vykdė Vykdomoji taryba, ministro pareigas ėjo Senato narys Džozefas Konolis.[5]

Kiekvienas vyriausybės ministras vadovauja konkrečiai ministerijai.[6] Papildomai skiriami viceministrai (anksčiau – parlamentiniai sekretoriai), kurie nėra kabineto nariai, tačiau padeda pagrindiniams ministrams. Taip pat gali būti paskiriamas ministras be portfelio, kuris nevadovauja ministerijai – pavyzdžiui, Frankas Eikenas 1939–1945 m. buvo atsakingas už gynybos koordinavimą.[7] Ministrų pareigos ir ministerijų struktūra gali keistis po rinkimų ar kabineto pertvarkų. Kai kurie ministrų postai – darbo, pašto, ir viešųjų paslaugų – laikui bėgant buvo panaikinti arba integruoti į kitas ministerijas.

Kabinete dalyvaujantys ne vyriausybės nariai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asmenys, nepriklausantys oficialiai vyriausybei, neturi balsavimo teisės ministrų kabinete, tačiau gali visapusiškai dalyvauti jo veikloje ir paprastai gauna tuos pačius dokumentus kaip ir ministrai. Vis dėlto balsavimai kabinete reti – sprendimai dažniausiai priimami bendru sutarimu arba vadovaujantis ministro pirmininko pozicija.

Vyriausybei pataria generalinis prokuroras, kuris, nors ir nėra kabineto narys, dalyvauja jo posėdžiuose kaip vyriausiasis teisinis patarėjas.

Kabinete taip pat gali dalyvauti vyriausybės parlamentinis įgaliotinis (angl. Chief Whip)[8] ir kai kurie valstybės viceministrai, dar vadinami jaunesniaisiais ministrais. Nors jie nėra kabineto nariai, iki trijų reguliariai posėdžiaujančių viceministrų gali būti skiriamas papildomas atlyginimas.[9][10] Tokie pareigūnai neoficialiai vadinami „super viceministrais“.[8] 35–ojoje Airijos vyriausybėje viceministro statusą turi Merė Batler, Hildegarda Nouton, Noelis Grilišas ir Šonas Kanis.

Dublino Švenčiausiosios Trejybės kolegijos teisės profesorius Oranas Doilis yra pareiškęs, kad toks jų dalyvavimas gali prieštarauti Konstitucijoje numatytam kabineto konfidencialumo principui.[11] 2025 m. sausį opozicijos parlamento nariai Pa Deilis ir Polas Merfis kėlė klausimą dėl šios praktikos teisėtumo.[12][13]

Kadencijos trukmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po kiekvienų visuotinių rinkimų naują vyriausybę sudaro ministras pirmininkas, paskirtas gavus Atstovų rūmų pritarimą. Ministrui pirmininkui atsistatydinus, laikoma, kad atsistatydino visa vyriausybė. Todėl nauja vyriausybė formuojama ir tuo atveju, kai toje pačioje parlamento kadencijoje pasikeičia tik ministras pirmininkas. Konstitucija leidžia ne ilgesnę kaip septynerių metų Atstovų rūmų kadenciją, tačiau įstatymai ją riboja iki penkerių metų. Ministras pirmininkas bet kada gali patarti prezidentui paleisti Atstovų rūmus, o tai reiškia pirmalaikius rinkimus.[4]

Ministras pirmininkas turi išlaikyti Atstovų rūmų pasitikėjimą. Praradęs daugumos palaikymą dėl nepasitikėjimo ar atmesto biudžeto, jis privalo atsistatydinti, nebent siekia Atstovų rūmų paleidimo. Sprendimą dėl paleidimo priima prezidentas savo nuožiūra, tačiau iki šiol visi tokie prašymai buvo patenkinti.[4]

Ministras pirmininkas taip pat gali siūlyti atleisti atskirus ministrus. Atsistatydinus ministrui pirmininkui, visa vyriausybė atsistatydina kaip kolegialus organas, tačiau pagal Konstituciją visi jos nariai eina pareigas tol, kol paskiriami įpėdiniai. Paleidus Atstovų rūmus, ministrai, netekę parlamentinės narystės, vis tiek lieka savo pareigose iki naujos vyriausybės paskyrimo.[4]

Laikinoji vyriausybė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai atsistatydina ministras pirmininkas ir visa vyriausybė, tačiau prezidentas nepaskiria naujo premjero (pavyzdžiui, dėl to, kad Atstovų rūmai nesusitaria dėl kandidato), kadenciją baigianti vyriausybė laikinai toliau vykdo pareigas, kol bus suformuota nauja. Tokia situacija dažnai susiklosto po visuotinių rinkimų, kai jokia partija ar koalicija nesurenka daugumos ir nesugeba greitai sudaryti vyriausybės. Laikinoji vyriausybė taip pat gali veikti, kai premjeras praranda parlamento pasitikėjimą, bet nauji rinkimai nepaskelbiami.

Tokios laikinosios vyriausybės Airijoje veikė šiais atvejais:

Atsistatydinimo data Ministras pirmininkas Nauja vyriausybė Naujas premjeras Naujoji koalicija
1989 m. birželio 26 d.[14] Charles Haughey 1989 m. liepos 12 d.[15] Charles Haughey Fianna Fáil–Pažangieji demokratai
1992 m. gruodžio 14 d.[16] Albert Reynolds 1993 m. sausio 12 d.[17] Albert Reynolds Fianna Fáil–Darbininkų partija
1994 m. lapkričio 18 d.[18] Albert Reynolds 1994 m. gruodžio 15 d.[19] John Bruton Fine Gael–Darbininkų partija–Demokratinė kairė
2016 m. kovo 10 d.[20] Enda Kenny 2016 m. gegužės 6 d.[21] Enda Kenny Fine Gael–Nepriklausomi politikai
2020 m. vasario 20 d.[22] Leo Varadkar 2020 m. birželio 27 d.[23][24] Micheál Martin Fianna Fáil–Fine Gael–Žaliųjų partija

Valdžia ir galios

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Airijoje vyriausybė yra tiek teisiškai (de jure), tiek faktiškai (de facto) pagrindinė vykdomoji valdžia. Skirtingai nei kai kuriose kitose parlamentinėse sistemose, kur nominalus vykdomosios valdžios vadovas yra valstybės vadovas, Airijos konstitucija aiškiai numato, kad vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, o ne prezidentui.

Vyriausybės galia ribojama keliais konstituciniais principais. Pavyzdžiui, valstybė negali skelbti karo ar jame dalyvauti be Atstovų rūmų sutikimo, išskyrus atvejus, kai reikia atsakyti į tiesioginę invaziją – tuomet vyriausybė gali imtis veiksmų, kuriuos laiko būtinais valstybei apginti.

Ministrai kolektyviai atsako už visus vyriausybės veiksmus. Kiekvienas ministras taip pat atsako už savo kuruojamos ministerijos veiklą. Nors ministerijos neturi atskiro teisinio statuso, jų sprendimai dažnai įgyvendinami ministro vardu – net jei ministras nėra tiesiogiai su jais susipažinęs. Tokia praktika prieštarauja kai kurioms anglosaksų teisės normoms, kurios draudžia perduoti įstatymais suteiktus įgaliojimus kitam asmeniui.[25]

Jei vyriausybė ar jos narys nevykdo konstitucinių pareigų, teismas gali išduoti įpareigojantį įsakymą (mandamus). Už atsisakymą vykdyti tokį įsakymą gali būti taikoma atsakomybė, įskaitant baudas ar net laisvės atėmimą.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki nepriklausomybės vienašališkai paskelbtos Airijos Respublikos vykdomoji valdžia buvo Atstovų rūmų ministerija, veikusi 1919–1922 m. Po 1922 m. sausį patvirtintos Anglų–airių sutarties buvo įkurta Laikinoji vyriausybė, kurios sudėtis daugeliu atžvilgių atitiko buvusią ministeriją, tačiau nebuvo visiškai tapatinama su ja. 1922 m. gruodžio 6 d., įsteigus Airijos laisvąją valstybę, abi šios institucijos buvo pakeistos Vykdomąja taryba.

Įsigaliojus 1937 m. Konstitucijai, aštuntoji Laisvosios valstybės vykdomoji taryba tapo pirmąja Airijos vyriausybe dabartine forma. Teisinį vyriausybės struktūros pagrindą sudaro 1924 m. Ministrų ir sekretorių aktas, vėliau kelis kartus keistas ir papildytas, bendrai vadinamas 1924–2020 m. aktais.

Nuo 1989 m. visos Airijos vyriausybės buvo koalicinės, sudarytos iš dviejų ar daugiau partijų. Pirmoji tokia vyriausybė susiformavo 1948 m. Paprastai premjeru tampa didžiausios koalicijos partijos lyderis. Išimtis sudarė Džonas Kostelo (1948–1951 ir 1954–1957 m.), kuris būdamas Fine Gael narys, partijai nevadovavo, bei Leo Varadkaras (2022–2024 m.) ir Saimonas Harisas (2024–2025 m.), Fine Gael lyderiai, vadovavę vyriausybėms, kuriose didžiausia partija buvo Fianna Fáil.

Valstybės tarnyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vyriausybės rūmai Dubline.

Airijos valstybės tarnyba apima visą šalies viešąjį administravimą. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį joje dirbo 408 891 darbuotojas. Pagal Viešųjų išlaidų, nacionalinio plėtros plano įgyvendinimo ir reformų ministerijos apibrėžimą, valstybės tarnybą sudaro septyni sektoriai: civilinė tarnyba, gynybos, švietimo, sveikatos, teisingumo sektoriai, savivaldybės ir nekomercinės valstybės agentūros (pvz., Bord Bia, IDA Ireland ir Komunalinių paslaugų reguliavimo komisija). Į valstybės tarnybos struktūrą neįtraukiamos komercinės valstybinės įmonės – nacionalinis transliuotojas RTÉ, energetikos grupė ESB ir pašto tarnyba An Post.

Didžiausias sektorius – sveikatos apsauga, kur dirba daugiau nei 148 tūkst. žmonių, dauguma jų – Sveikatos apsaugos tarnyboje (angl. Health Service Executive). Antras pagal dydį – švietimo sektorius, turintis per 134 tūkst. darbuotojų.[26]

Civilinė tarnyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Civilinę tarnybą sudaro dvi pagrindinės dalys: Vyriausybės civilinė tarnyba ir Valstybės civilinė tarnyba. Nors šis skirstymas dažnai būna formalus, egzistuoja tam tikri veiklos skirtumai. Civilinės tarnybos pareigūnai privalo išlikti politiškai neutralūs, o kai kurios jų funkcijos vykdomos visiškai nepriklausomai nuo vyriausybės sprendimų.

Dabartinė Airijos vyriausybė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2025 m. sausio 23 d. Airijos ministru pirmininku paskirtas Micholis Martinas. Jį pasiūlė Atstovų rūmai, o patvirtino prezidentas. Ministrų kabinetą sudaro trijų partijų koalicija: Fianna Fáil, Fine Gael ir nepriklausomi politikai.

Vyriausybės ministrai
Kabinetas Vardas Partija
Ministras pirmininkas Micheál Martin Fianna Fáil
Ministro pirmininko pavaduotojas
Užsienio reikalų ir prekybos ministras
Gynybos ministras 		Simon Harris Fine Gael
Finansų ministras Paschal Donohoe
Įmonių, prekybos ir užimtumo ministras Peter Burke
Sveikatos apsaugos ministrė Jennifer Carroll Macneill
Švietimo ministrė Helen McEntee
Viešųjų išlaidų, nacionalinio plėtros plano ir reformų ministras Jack Chambers Fianna Fáil
Aplinkos, klimato ir susisiekimo ministras Darragh O'Brien
Būsto, vietos valdžios ir paveldo ministras James Browne
Žemės ūkio, maisto ir jūrų ministras Martin Heydon Fine Gael
Turizmo, kultūros, meno, Geltachto, sporto ir žiniasklaidos ministras Patrick O'Donovan
Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokslo ministras James Lawless Fianna Fáil
Socialinės apsaugos, kaimo ir bendruomenės plėtros ministras Dara Calleary
Vaikų, lygybės, negalios, integracijos ir jaunimo reikalų ministrė Norma Foley
Teisingumo, vidaus reikalų ir migracijos ministras Jim O'Callaghan
Viceministrai
Vyriausybės parlamentinė įgaliotinė (angl. Chief Whip)
Sveikatos apsaugos viceministrė 		Mary Butler Fianna Fáil
Vaikų reikalų viceministrė Hildegarde Naughton Fine Gael
Žemės ūkio viceministras Noel Grealish Nepriklausomas
Susisiekimo viceministras Seán Canney

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Departments“. Airijos vyriausybė. 2022-12-19. Nuoroda tikrinta 2025-04-05.
  2. ↑ Martin, Micheál (2025-01-23). „Speech by Taoiseach Micheál Martin on announcement of Members of Government“. Airijos vyriausybė (gov.ie) (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-04-05.
  3. ↑ „Ministers and Secretaries Act“. irishstatutebook.ie. 1924.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 „Constitution of Ireland“ (PDF). 2018 m. gruodžio mėn. Nuoroda tikrinta 2025-04-05.
  5. ↑ 5,0 5,1 O'Toole, John; Dooney, Sean (2009-07-24). Irish Government Today. Gill & Macmillan Ltd. p. 9. ISBN 9780717145522.
  6. ↑ „Ministers and Secretaries (Amendment) (No. 2) Act 1977 (Section 4 – Amendment of Interpretation Act 1937)“. Attorney General of Ireland. 1977. Nuoroda tikrinta 2025-04-05.
  7. ↑ „Ministers and Secretaries (Amendment) Act 1939 (Section 4 – Minister without portfolio)“. Attorney General of Ireland. 1939. Nuoroda tikrinta 2025-04-05.
  8. ↑ 8,0 8,1 „The Appointments“. The Irish Times. 2011-03-11.
  9. ↑ „Ministerial, Parliamentary and Judicial Offices and Oireachtas Members (Miscellaneous Provisions) Act 2001, Section 40: Amendment of the 1998 Act – insertion of section 3A (allowances payable to certain Ministers of State)“. Irish Statute Book. 2001-07-16. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  10. ↑ „Ministers and Secretaries and Ministerial, Parliamentary, Judicial and Court Offices (Amendment) Act 2020, Section 2: Amendment of section 3A of Oireachtas (Allowances to Members) and Ministerial, Parliamentary, Judicial and Court Offices (Amendment) Act 1998“. Irish Statute Book. 2020-08-02. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  11. ↑ Doyle, Oran (2018). The Constitution of Ireland: A contextual analysis. Hart Publishing. pp. 53–54. ISBN 9781509903436.
  12. ↑ O'Donnell, Orla (2025-01-29). „Sinn Féin TD given High Court permission to take care over Cabinet attendance“. RTÉ News.
  13. ↑ Carolan, Mary (2025-02-05). „TD Paul Murphy seeks court injunction restraining super-junior ministers from attending Cabinet meetings“. The Irish Times.
  14. ↑ „Statement by Taoiseach – Dáil Éireann (26th Dáil) – Thursday, 29 June 1989“. Houses of the Oireachtas. 1989-06-29. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  15. ↑ „Appointment of Taoiseach and Nomination of Members of Government – Dáil Éireann (26th Dáil) – Wednesday, 12 July 1989“. Houses of the Oireachtas. 1989-07-12. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  16. ↑ „Resignation of Taoiseach – Dáil Éireann (27th Dáil) – Tuesday, 15 December 1992“. Houses of the Oireachtas. 1992-12-15. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  17. ↑ „Appointment of Taoiseach and Nomination of Members of the Government – Dáil Éireann (27th Dáil) – Tuesday, 12 January 1993“. Houses of the Oireachtas. 1993-01-12. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  18. ↑ „Resignation of Taoiseach and Ministerial Changes: Statement – Dáil Éireann (27th Dáil) – Tuesday, 22 November 1994“. Houses of the Oireachtas. 1994-11-22. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  19. ↑ „Appointment of Taoiseach and Nomination of Members of the Government – Dáil Éireann (27th Dáil) – Thursday, 15 December 1994“. Houses of the Oireachtas. 1994-12-15. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  20. ↑ „Resignation of Taoiseach – Dáil Éireann (32nd Dáil) – Tuesday, 22 March 2016“. Houses of the Oireachtas. 2016-03-22. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  21. ↑ „Appointment of Taoiseach and Nomination of Members of the Government (Motion) – Dáil Éireann (32nd Dáil) – Friday, 6 May 2016“. Houses of the Oireachtas. 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  22. ↑ „Nomination of Taoiseach – Dáil Éireann (33rd Dáil) – Thursday, 20 February 2020“. Houses of the Oireachtas. 2020-02-20. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  23. ↑ Hosford, Paul (2020-06-27). „New government to decide on Cabinet positions“. Irish Examiner. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  24. ↑ McEnroe, Juno (2020-06-27). „33rd Dáil elects Micheál Martin as new Taoiseach“. Irish Examiner. Suarchyvuotas originalas 2020-06-29. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
  25. ↑ „Devanney v. Shields [1997] IEHC 167; [1998] 1 IR 230; [1998] 1 ILRM 81 (31st October, 1997)“. bailii.org. 1997-10-31.
  26. ↑ „Department of Public Expenditure & Reform – Databank – Public Service Numbers“. Department of Public Expenditure & Reform. Nuoroda tikrinta 2025-04-07.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Airijos_vyriausybė&oldid=7538080"