Ahi Budhnja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ahi Budhnja (skr. अहि बुध्न्य = IAST: ahi budhnya 'angis dugninė') – gyvatiškos prigimties vedinės mitologijos veikėjas. Rigvedoje minimas 12 kartų, kreipiantis į Visus dievus. Paprastai minimas sykiu su Adža Ekapadu, Apam Napatu, Savitaru, vandenynu, srautu. Susijęs su apačia, vandenų dugnu, gimęs vandenyse ir tūno jų sietuvoje, turi sąryšį su mariomis.

Taip pat Ahi Budhnja kažkiek susijęs ir su dangumi, žeme, saule ir mėnuliu, augalais ir gyvūnais. Savo kilme Ahi Budhnja tapatus Vritrai (pastarasis dažnai vadinamas ahi „angimi, anginu“) ir kažkada laikytas pavojingu. Vėlyvesniuose vediniuose tekstuose Ahi Budhnja tapatinamas su namų židinio ugnimi (Agniu Garhapatja). Povediniu laikotarpiu laikomas Rudros vardu, Šivos epitetu.

Epitetas „angis dugninė“ giminingas graikų Pitonui ir slavų Badniakui.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Ахи Будхнья , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.