Agripa Netesheimietis
| Agripa Netesheimietis | |
|---|---|
| |
| Agripa Netesheimietis, 1598 m. graviūra | |
| Visas vardas | Heinrich Cornelius Agrippa von Nettesheim |
| Gimė | 1486 m. rugsėjo 14 d. Netershaimas, Kelno kurfiurstystė, Šventoji Romos imperija |
| Mirė | 1535 m. vasario 18 d. (48 metai) Grenoblis, Prancūzijos karalystė |
| Veikla | filosofas, teologas, okultistas |
| Sritis | magija, okultizmas, astrologija |
| Alma mater | Kelno universitetas |
Agripa Netesheimietis, visas vardas Hainrichas Kornelijus Agripa Netesheimietis (vok. Heinrich Cornelius Agrippa von Nettesheim, lot. Henricus Cornelius Agrippa ab Nettesheym, 1486 m. rugsėjo 14 d. – 1535 m. vasario 18 d.) – vokiečių filosofas, mistikas, teologas. Neoplatoniškosios krikščioniškosios teosofijos atstovas.[1]
Gimė kilmingųjų šeimoje Netershaime, netoli Kelno. 1499–1502 m. studijavo Kelno, vėliau – Paryžiaus universitete. 1509 m. dėstė Dolio, 1515 m, – Pavijos universitete. Nuo 1508 m. tarnavo imperatoriaus Maksimiliano I kariuomenėje, 1510 m. buvo jo pasiuntiniu Anglijoje.[1]
Agripa Netesheimietis pagarsėjo kaip okultistas, filosofas, oratorius. Dėl savo pažiūrų dažnai patekdavo į valdžios nemalonę – Mece dirbdamas advokatu ir oratoriumi gynė raganavimu apkaltintą moterį, 1535 m. ištremtas iš Vokietijos už kovą prieš inkviziciją, Prancūzijoje įkalintas už kritiką karalienei motinai.[2]
Agripa laikėsi pironiškojo požiūrio į mokslą, neigė scholastiką, gynė apreiškimo doktriną. Pasisakė prieš inkviziciją (raganų deginimą ir kita), tačiau reformacijai nepritarė. Agripa nagrinėjo magijos galias, magijos ir religijos santykį, sistemingai ir detaliai aprašė visatą, jos struktūrą, būtybių prigimtį ir tarpusavio santykius, pateikė žmogaus išvaizdos, veido ir gestų interpretacijos būdų, aiškino Kabalos, alchemijos, astrologijos, pranašavimo, būrimo ir gydymo principus. Kūrė sintetinę neoplatonišką magijos viziją, kuri sujungtų gamtos, dangiškąjį ir dieviškąjį pasaulius, išspręstų skepticizmo iškeltus epistemologinius klausimus ir patvirtintų krikščionišką tikėjimą. Teigė teologinį ir dorovinį moterų pranašumą.[1]
Agripos idėjos padarė didelę įtaką Džonui Di, Džordanui Brunui.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Apie visų mokslų ir menų netikrumą ir tuštybę“ (De incertitudine et vanitate omnium scientarium atque artium, 1526 m.)
- „Paskelbimas apie moteriškos lyties kilnumą ir pranašumą“ (Declamatio de nobilitate et praecellentia foeminei sexus, 1529 m.)
- „Apie okultinę filosofiją“ (De occulta philosophia, 3 kn. 1531–1533 m.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Agripa Netesheimietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Heinrich Cornelius Agrippa von Nettesheim. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.