Agrafa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Agrafa (sen. gr. ἄγραφον – 'tai, kas neparašyta') – žodžiai, posakiai, priskiriami Jėzui Kristui, tačiau užrašyti ne kanoninėse evangelijose, bet kitose Naujojo Testamento knygose, Bažnyčios Tėvų veikaluose, taip pat įvairiuose apokrifuose.[1] Iš apokrifų tokių posakių gausu Evangelijoje pagal hebrajus, Evangelijoje pagal Tomą.[1]

Terminą 1776 m. pirmasis pavartojo J.G. Körner, taip įvardydamas Jėzaus posakius, kurie pasiekė ne per kanonines evangelijas.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]