Agostino Chigi

Agostinas Kjidžis
Agostino Chigi
Gimė	1466 m. Siena
Mirė	1520 m. balandžio 11 d. (~54 metai) Roma
Veikla	Bankininkas, mecenatas
Vikiteka	Agostino Chigi

Agostinas Kjidžis (it. Agostino Chigi, 1466−1520) − italų bankininkas ir prekybininkas, vienas reikšmingiausių italų renesanso mecenatų.

Biografija

Sienos Kjidžių giminė vertėsi bankininkyste nuo XIII a. Agostinas Kjidžis gimė 1466 m. lapkričio 9 d. (?) Sienoje. Jo praturtėjimą lėmė laivininkystė ir prekyba nekilnojamuoju turtu. Kjidžių šeimos bankas išaugo iki vieno didžiausių Europos finansuotojų, kuris turėjo biurus nuo Londono iki Kairo. Agostinas Kjidžis daugiausiai gyveno Romoje, buvo pagrindiniu popiežių Aleksandro VI, Julijaus II ir Leono X finansuotoju. Kilęs iš Sienos Agostinas Kjidžis rėmė Sienos menininkus Baldasarę Perucį ir Sodomą. Romoje jo svarbiausiais užsakymais buvo Kjidži vila (vėliau Villa Farnesina) ir Kjidži koplyčia Santa Maria del Popolo bažnyčioje. Vilą suprojektavo B. Perucis ir jos statybos prasidėjo 1506 m. Ją dekoravo pats B. Perucis, Rafaelis, Sebastianas del Pjombas ir Rafaelio dirbtuvių pagalbininkai. Prabangią Kjidži koplyčią suprojektavo Rafaelis, kuris suplanavo ir jos dekorą. Koplyčios įrengimas prasidėjo 1512 m. Ji nebuvo baigta iki Agostino Kjidžio mirties 1520 m. ir jos dekoravimą XVII a. viduryje užbaigė Berninis.

Kjidži koplyčia Santa Maria del Popolo bažnyčioje Romoje

Agostinas Kjidžis buvo pagarsėjęs iššaukiančiu elgesiu. Pasak istorijos, jis buvo surengęs puotą savo vilos lodžijoje ir serviravo svečius su sidabro ir aukso padėklais, kurie po to buvo išmesti į upę. Priblokštiems svečiams palikus puotą padėklus tarnai surinko nuo iš anksto upėje suleistų tinklų. Agostinas Kjidžis rėmė poetą Pietro Aretino. Agostinas Kjidžis mirė 1520 m. balandžio 11 d. Palaidotas giminės vardo koplyčioje Santa Maria del Popolo bažnyčioje Romoje. Jo palikuonis tapo popiežiumi Aleksandru VII 1655 metais.

Šaltiniai

• Oxford Reference
• Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Renaissance Art. The Scarecrow Press, Inc. – 2008, p. 95
• treccani.it
• Encyclopaedia Britannica